Pietų Korėja yra viena iš tų šalių, kur per dvi savaites gali pereiti nuo dvidešimt milijonų gyventojų neoninio Seulo iki tuščio uolėto kranto, kuriame girdėti tik vėjas ir bangos. Tame pačiame žemėlapyje telpa granitiniai kalnai virš miesto, šešių šimtų metų senumo medinių namų kvartalai, vulkaninė sala su krateriu, į kurį gali įlipti per pusvalandį, ir gatvės virtuvė, kvepianti česnaku ir kepta tešla nuo ryto iki vidurnakčio. Jei planuoji pirmą kelionę ir nori vieno puslapio, kuris padėtų suprasti, kur važiuoti, kiek laiko skirti ir ką sutvarkyti iš anksto, tu jį radai.
Korėja keliautojams patogi: anglų kalba veikia oro uostuose, traukinių stotyse ir didelėje dalyje restoranų, viešasis transportas tikslus iki minutės, o net ir mažame miestelyje rasi parduotuvę, atvirą dvidešimt keturias valandas. Pridėk prie to faktą, kad nusikalstamumas labai žemas, o žmonės dažnai patys padės pasiklydusiam užsieniečiui — ir gausi vieną patogiausių kelionės krypčių pradedančiajam.
Vienas dalykas, kurį verta žinoti iškart: Korėja nėra brangi taip, kaip daugelis bijo. Maistas pigus ir sotus, viešasis transportas kainuoja centus, o nakvynę gali rasti nuo bendrabučio lovos iki prabangaus viešbučio. Didžiausia išlaidų dalis daugumai keliautojų lieka pats skrydis iš Europos. Visa kita šalies viduje sutvarkoma žmoniškomis kainomis, jei moki, kur ieškoti.
Kam tinka Korėja ir ko tikėtis
Korėja įdomi tuo, kad nereikia rinktis tarp miesto, gamtos ir kultūros — visi trys telpa į vieną maršrutą. Vieną dieną gali apsipirkti Seulo prekybos rajone, kitą ropštis į granitinę viršukalnę virš to paties miesto, trečią vaikščioti po medinį tradicinį kaimą ir valgyti bibimbapą jo gimtinėje. Šalis nedidelė, o greitas traukinys sujungia ją iš vieno galo į kitą per kelias valandas, todėl per dvi savaites pamatysi tikrai daug ir nereikės kasdien keltis prieš aušrą.
Tinka pirmą kartą už Europos keliaujantiems žmonėms, nes čia saugu, švaru ir logiška. Tvarkaraščiai galioja, ženklai dubliuojami angliškai, o atstumai trumpi. Tinka šeimoms, maisto mėgėjams, žygeiviams, kultūros ieškotojams ir tiems, kas tiesiog nori pamatyti, kaip atrodo viena moderniausių pasaulio visuomenių.
Ko tikėtis kasdienybėje? Greito tempo miestuose ir staiga lėto tempo kalnuose. Maisto, kuris dažnai aštrus, bet visada sotus. Žmonių, kurie iš pradžių atrodo santūrūs, o paskui ima rūpintis tavimi labiau, nei tikiesi. Ir nuolatinio kontrasto: stiklo dangoraižis stovi greta šventyklos, o po išmaniausiu metro miestu rasi turgų, kuris veikia taip pat, kaip prieš šimtą metų. Tas kontrastas ir yra didžioji priežastis čia atvažiuoti.
Vienintelis dalykas, prie kurio gali reikėti priprasti, yra tempas didmiestyje. Seulas niekada visiškai nesustoja, žmonių srautai metro spūsties metu dideli, o gyvenimas vyksta garsiai ir greitai. Bet tuoj pat už miesto ribų randi visišką priešingybę: tylius kalnus, ramias šventyklas ir pajūrio miestelius, kur laikas teka lėtai. Gerai sudėliotame maršrute šie du tempai keičia vienas kitą ir kelionė neišvargina.
Regionai trumpai: nuo Seulo iki Jeju
Štai šalies skeletas. Visus miestus jungia greitasis traukinys arba trumpas autobusas, todėl maišyti miestą, kalnus ir salą tame pačiame maršrute visiškai realu.
Seulas
Sostinė, kurioje praleisi bent tris naktis, o geriau keturias. Čia stovi karališkieji rūmai, medinis Bukčono kvartalas tarp dangoraižių ir prekybos rajonai, atviri vėlai į naktį. Miestas didelis, bet metro sutvarko viską: iš vieno taško į kitą nuvažiuoji per pusvalandį ir už kelis centus. Pradėk ekskursiją nuo Gjongbokgungo rūmų ir Bukčono senamiesčio, o apsipirkimui ir gatvės maistui skirk vakarą Mjongdongo kvartalui. Jei mėgsti kalnus, virš miesto kyla granitinės viršukalnės — Bukhansanas ir senovinė kalnų Bukhansanseongo tvirtovė. Retas didmiestis turi tokį nacionalinį parką tiesiai už metro stoties.
Seoraksanas ir Sokčas
Šalies šiaurės rytuose, prie jūros, stūkso vienas gražiausių Korėjos nacionalinių parkų. Seoraksano smailios uolos rudenį nudažomos raudonai ir geltonai — tai populiariausias rudens žygių taškas visoje šalyje. Takai įvairūs: nuo lengvų pasivaikščiojimų iki rimtų visos dienos kopimų, todėl vietos užteks ir pradedančiam, ir patyrusiam. Pakalnėje guli Sokčo miestelis su geriausiomis jūros gėrybėmis pakrantėje ir įdomiu pabėgėlių iš Šiaurės įkurtu Abai kaimu, kuris pasakoja apie padalintos šalies istoriją per maistą ir gatves.
Jeondžu
Jeondžu yra korėjietiškos virtuvės širdis ir geriausia vieta pamatyti tradicinį hanok namų kaimą. Čia gimė garsusis bibimbapas, o medinių namų kvartale gali ne tik vaikščioti, bet ir pernakvoti ant šildomų grindų, kaip darė korėjiečiai šimtmečiais. Vakare gatvės prisipildo užkandžių kioskų kvapo, o ryte kvartalas tylus ir tuščias — tobulas metas nuotraukoms.
Kvandžu
Pietvakarių didmiestis, dažnai praleidžiamas, bet vertas dienos. Čia įsikūręs didelis Azijos kultūros centras, ryškus gatvės menas ir sava Jeolla regiono virtuvė, kurią vietiniai laiko geriausia šalyje. Tai ir miestas su stipria demokratijos istorija, todėl pasivaikščiojimas po centrą turi gilesnę prasmę, nei iš pradžių atrodo. Atskirai verta pamatyti Azijos kultūros centrą, spalvingą Jangnim-dongo pingvinų kaimą ir paragauti Jeolla virtuvės, kuri lėkštę paverčia ištisu pietų vaišių stalu.
Hėnamas ir Ttangkkeutas
Pats Korėjos pusiasalio pietinis galas, vadinamas Ttangkkeutu — žodžiu, reiškiančiu žemės kraštą. Čia jūra, ramūs vienuolynai kalnuose ir jausmas, kad esi toliausiai, kur galima nuvažiuoti sausuma. Šis kampas mažiau turistinis, todėl rasi tylos, kurios didžiuosiuose miestuose nebūna. Iš čia plaukia keltai į ramią Bogilo salą.
Jeju
Vulkaninė sala pietuose, korėjiečių mėgstamiausia atostogų vieta. Centre stūkso aukščiausias šalies kalnas Hallasanas, pakrantėse — krateriai ir bazaltinės uolos, o jūroje neria garsiosios moterys nardytojos. Sala didesnė, nei atrodo žemėlapyje, todėl jai verta skirti bent tris naktis. Įlipti į saulėtekio krateriu vadinamą uolą galima maždaug per pusvalandį.
Kiek dienų reikia
Trumpas atsakymas: mažiausiai dešimt, idealiai keturiolika. Korėja nedidelė, bet pervažiavimai vis tiek atima laiko, o po tolimo skrydžio norėsis bent dienos atsigauti nuo laiko juostų skirtumo. Klaida, kurią daro daugelis, yra grūsti per daug miestų į trumpą laiką ir paskui visą kelionę praleisti traukiniuose. Geriau matyti mažiau, bet ramiai. Štai kaip skirstyti laiką pagal turimas dienas.
- 10 dienų: Seulas (4 naktys su vienos dienos žygiu), Jeondžu (1 naktis), Kvandžu arba pietūs (1 naktis) ir Jeju (3 naktys). Spėsi pamatyti miestą, tradicinį kaimą ir salą be skubėjimo.
- 14 dienų: tas pats plius Seoraksano kalnai ir Sokčas rytuose, arba ramus žemės kraštas pietuose. Atsiranda erdvė kvėpuoti ir nelankyti dviejų miestų per dieną.
- 21 diena: viskas, kas išvardyta, plius mažesni miesteliai, lėtesnis tempas ir laikas grįžti ten, kur patiko. Tiek dienų leidžia keliauti be jokio streso ir net pailsėti dieną prie jūros.
Praktinis patarimas: pirmą ir paskutinę naktį planuok Seule. Pirmą — nes po skrydžio nenorėsi iškart sėsti į traukinį, paskutinę — nes iš Seulo patogiausia pasiekti tarptautinį oro uostą ir nesinervinti dėl jungčių. Tarp jų dėliok maršrutą ratu, kad nereikėtų grįžti tuo pačiu keliu.
Pasiruošimas prieš išvykstant
Korėja turistui patogi, bet keli dalykai sutvarkomi iš anksto, kad nereikėtų galvoti oro uoste pavargusiam po skrydžio. Štai būtinas sąrašas, kurį verta peržiūrėti likus kelioms dienoms iki išvykimo.
Skrydžių ieškok čia. Jei kyla problemų su skrydžiai, galima gauti kompensacijas per AirHelp arba Compensair.
Įvažiavimas: bevizis režimas ir e-Arrival Card
Lietuvos ir kitų ES šalių piliečiams trumpalaikei turistinei kelionei vizos nereikia. Dar daugiau — šiuo metu galioja laikinas atleidimas nuo elektroninio kelionės leidimo K-ETA, todėl jo pildyti taip pat nereikia. Tačiau prieš atvykstant reikia užpildyti elektroninę atvykimo kortelę (e-Arrival Card) — ji nemokama, pildoma internete ir užtrunka kelias minutes. Pildyti gali likus iki septyniasdešimt dviejų valandų iki atvykimo, todėl tai ramiai padarysi prieš pat išvykdamas iš namų. Vidaus skrydžiui į Jeju kortelės iš naujo pildyti nereikia, nes Jeju laikomas vidaus kryptimi. Svarbu: pildyk tik per oficialų valstybinį puslapį ir niekada nemokėk tarpininkams, kurie siūlo „pagalbą” už mokestį. Kadangi taisyklės kartais keičiasi, prieš kelionę dar kartą pasitikrink oficialų puslapį.
Internetas: eSIM
Be interneto Korėjoje sunku — žemėlapiai, transportas ir užsakymai veikia per programėles. Paprasčiausias sprendimas yra eSIM, kurią nusiperki dar namuose ir suaktyvini nusileidęs, be jokios eilės prie kioskų oro uoste. Telefonas turi palaikyti eSIM, bet beveik visi naujesni palaiko.
Programėlės: Naver ir Kakao
Google žemėlapiai Korėjoje veikia ribotai dėl vietos duomenų apribojimų, todėl maršrutus geriau planuoti per Naver Map arba Kakao Map — abi turi anglišką sąsają. Daug keliautojų įsidiegia abi ir naudoja tą, kuri tądien siūlo geresnį maršrutą, ypač viešojo transporto jungtims. Pridėk ir KakaoTalk žinutėms bei užsakymams, nes Korėjoje juo naudojasi praktiškai visi. Vertimo programėlė telefone irgi pravers prie meniu, kur nėra angliškų pavadinimų.
Transporto kortelė: T-money
T-money yra universali bekontaktė kortelė metro, autobusams ir net taksi. Ją nusiperki bet kurioje parduotuvėje ar metro stotyje, papildai grynaisiais ir tiesiog prikiši prie skaitytuvo — užsienio dokumento nereikia. Su ja kelionės pigesnės nei perkant bilietus po vieną, o persėdimai tarp metro ir autobuso dažnai būna su nuolaida. Kortelė veikia visoje šalyje, ne tik Seule, todėl ją pirk pirmą dieną ir naudok iki pat išvykimo.
Transportas šalies viduje
Keliauti po Korėją lengva ir nereikia nuomotis automobilio, nebent važiuosi į Jeju gilumą, kur autobusai retesni. Visa žemyninė dalis sujungta traukiniais ir autobusais taip tankiai, kad mašina daugiau trukdytų, nei padėtų — vien parkavimas miestuose atimtų nervus. Štai pagrindiniai būdai.
- KTX greitasis traukinys. Jungia didžiuosius miestus. Iš Seulo į Busaną nuvažiuoja maždaug per dvi su puse valandos, bilietas apie 55 000–60 000 vonų (maždaug 35–40 eurų). Patogiausias būdas judėti tarp miestų, švarus ir tikslus iki minutės.
- Vidaus skrydžiai į Jeju. Iš Seulo Gimpo oro uosto į Jeju skrendi maždaug pusantros valandos. Tai vienas judriausių pasaulio maršrutų, todėl skrydžių daug ir pigūs bilietai dažni — kainos prasideda nuo kelių dešimčių eurų į vieną pusę, jei rezervuoji iš anksto.
- Tarpmiestiniai autobusai. Pigesni už traukinį ir pasiekia miestelius, kur nevažiuoja KTX. Tinka mažesnėms kryptims, pavyzdžiui, link žemės krašto pietuose ar į nacionalinius parkus.
- Miesto metro ir autobusai. Seulo metro didelis, švarus ir su anglišku ženklinimu. Visur mokama T-money kortele, o tarpai tarp traukinių trumpi net vakare.
Vienas patarimas dėl KTX: populiariomis dienomis, ypač savaitgaliais ir per šventes, vietos išparduodamos, todėl bilietą pirk iš anksto internetu arba stotyje. Stovimų vietų bilietai irgi parduodami, bet ilgam atstumui tai nepatogu.
Visuomet rekomenduoju iš anksto užsisakyti taxi pervežimams iš/į oro uostus. Gali tą padaryti čia.
Biudžetas ir sezonai
Korėja pigesnė nei daugelis tikisi, ypač maistas. Žemiau — orientacinės dienos išlaidos vienam žmogui, neskaitant skrydžio iš Europos. Kainas pateikiame apytiksliai, nes jos svyruoja pagal sezoną ir miestą, o vonos kursas euro atžvilgiu nuolat kinta.
- Taupus keliautojas: maždaug 65 000–70 000 vonų per dieną (apie 45 eurai). Bendrabučio lova, gatvės maistas ir parduotuvių užkandžiai, viešasis transportas.
- Vidutinis biudžetas: maždaug 150 000–180 000 vonų per dieną (apie 100–120 eurų). Vidutinio lygio viešbutis, restoranai, daugiau veiklų ir bilietų į lankytinas vietas.
- Nakvynė: bendrabučio lova nuo maždaug 25 000–40 000 vonų, vidutinio lygio kambarys mieste maždaug 80 000–150 000 vonų už naktį.
- Maistas: kimbapas ar parduotuvės užkandis nuo kelių tūkstančių vonų, bibimbapas turguje maždaug 6 000–7 000 vonų, korėjietiškas barbekiu restorane maždaug nuo 12 000 vonų asmeniui.
Kur sutaupysi labiausiai? Valgydamas ten, kur valgo vietiniai — turguose, mažose užkandinėse ir parduotuvėse, atviruose visą parą. Daug lankytinų vietų, ypač šventyklos, parkai ir senamiesčiai, yra nemokami arba kainuoja vos kelis tūkstančius vonų. Viešasis transportas su T-money kortele tiek pigus, kad dienos kelionių išlaidos dažnai telpa į kelis eurus. Kur išleisi daugiausia? Įėjimams į kai kurias pramogas, salos automobilio nuomai ir nakvynei pačiu sezono įkarščiu, kai vyšnios žydi ar kalnai dega rudens spalvomis.
Dėl sezono — geriausi laikai yra pavasaris ir ruduo. Pavasarį (maždaug nuo kovo pabaigos iki balandžio pradžios) pražysta vyšnios, oras švelnus, dienos ilgėja. Ruduo (spalio pabaiga ir lapkričio pradžia) dovanoja ryškias kalnų lapų spalvas ir sausas, vėsias dienas — tobula žygiams Seoraksane. Vasaros vidurys karštas ir drėgnas, su kelias savaites trunkančiu lietingu sezonu nuo birželio pabaigos, kai liūtys ateina ir praeina greitai. Žiema šalta, bet sausa ir saulėta, su slidinėjimo galimybėmis kalnuose.
Vienas perspėjimas dėl pavasario ir rudens: tai populiariausi sezonai ne tik užsieniečiams, bet ir patiems korėjiečiams. Vyšnių žydėjimo ir rudens spalvų savaitgaliais populiariausios vietos pilnos žmonių, o nakvynė brangsta. Jei nori tylos, rinkis darbo dienas arba mažiau žinomus takus, kuriuos siūlo regioniniai gidai.
Maistas, kurį privalu paragauti
Korėjos virtuvė yra viena svariausių priežasčių čia atvažiuoti. Maistas pigus, gausus ir paduodamas su gausybe nemokamų garnyrų, vadinamų banchan — tų mažų dubenėlių su kimči, daržovėmis ir marinatais prie kiekvieno patiekalo. Užsisakai vieną patiekalą, o stalas pilnas. Štai ką pabandyti būtina.
- Bibimbapas — ryžiai su daržovėmis, mėsa ir aštriu padažu, geriausias Jeondžu mieste, kur jis ir gimė.
- Korėjietiškas barbekiu — mėsą kepi pats prie stalo, vyniodamas į salotų lapus su česnaku ir padažu.
- Tteokbokis — aštrios ryžių lazdelės saldokame padaže, klasikinis gatvės užkandis.
- Kimbapas — ryžių vyniotiniai su daržovėmis ir mėsa, idealūs pietūs kelyje ar traukinyje.
- Jūros gėrybės pakrantėje — ypač Sokče, tiesiai iš laivo į lėkštę, kartais ir žalios.
Keli praktiniai dalykai prie stalo. Daugelis užkandinių dirba su savitarna: vandenį, šaukštus ir banchan pasiimi pats. Aštrumo dažnai nesumažinsi, todėl jei netoleruoji, prašyk švelnesnio varianto. O jei keliauji vienas, nesijaudink — sriubos, ryžių dubenys ir kimbapas puikiai tinka pavieniam valgytojui, nors barbekiu ir kai kurie troškiniai gardžiausi dviese ar grupėje.
Kultūra ir etiketas: keli dalykai, kuriuos verta žinoti
Korėjiečiai supranta, kad užsienietis nemoka visų taisyklių, ir už klaidą niekas nepyks. Bet keli paprasti dalykai padarys tave malonesniu svečiu ir palengvins kasdienybę. Štai trumpas minimumas.
- Avalynė. Įeidamas į tradicinį namą, hanok nakvynę ar kai kuriuos restoranus su žemais stalais, batus nusiauni prie durų.
- Dviem rankomis. Paduodamas ar priimdamas daiktą iš vyresnio žmogaus, naudok abi rankas — tai pagarbos ženklas.
- Arbatpinigių nereikia. Restoranuose ir taksi arbatpinigiai nėra įprasti, sąskaita yra galutinė kaina.
- Šventyklose. Elkis tyliai, gerbk besimeldžiančius ir nesiek statulų. Daugumoje vietų fotografuoti galima, bet pasitikrink ženklus.
Ką įsidėti į lagaminą
Korėjoje beveik viskas nusiperkama vietoje, ir dažnai pigiau nei namuose, todėl prikrauti lagamino atsargai nėra prasmės. Bet keli dalykai priklauso nuo sezono ir nuo to, ką planuoji veikti. Štai į ką žiūrėti pakuojantis.
- Patogi avalynė. Net jei nesi žygeivis, mieste praeisi daug kilometrų, o senamiesčių grindinys nelygus. Žygiams Seoraksane ar Hallasane reikės tvirtesnių batų.
- Sluoksniai pagal sezoną. Pavasarį ir rudenį dienos šiltos, o vakarai vėsūs, todėl gelbsti lengva striukė ar megztinis. Vasarą — plonas, kvėpuojantis audinys ir skėtis nuo staigaus lietaus.
- Universalus kištuko perėjimas. Korėjoje naudojami tokie patys apvalūs kištukai kaip Lietuvoje, įtampa panaši, tad daugeliu atvejų perėjimo net neprireiks, bet pasitikrink savo prietaisus.
- Nedidelis kuprinukas dienai. Pravers vandeniui, sluoksniui ir pirkiniams, kai dienos planas šokinėja tarp miesto ir kalnų.
Vaistus, kuriuos nuolat vartoji, vežkis su savimi pakankamai visai kelionei. Įprastus dalykus nuo galvos skausmo ar skrandžio nesunkiai nusipirksi vaistinėje, bet receptinių vaistų pavadinimai skiriasi, todėl geriau turėk savo.
Saugumas, sveikata ir kasdienės smulkmenos
Korėja yra viena saugiausių krypčių pasaulyje, ir tai jaučiasi kasdien. Žmonės palieka telefonus ant kavinės staliuko eidami užsisakyti, naktinis metro pilnas ramiai grįžtančių žmonių, o pasiklydusiam užsieniečiui dažnai padės net neprašytas. Tai nereiškia, kad reikia pamiršti įprastą atidumą, bet bendras saugumo lygis labai aukštas net moteriai, keliaujančiai vienai.
Vanduo iš čiaupo daugelyje vietų laikomas tinkamu gerti, bet vietiniai dažniausiai geria filtruotą arba buteliuose, kuris kainuoja centus. Tualetai švarūs ir prieinami metro stotyse, parduotuvėse ir prekybos centruose. Visą parą atviros parduotuvės yra tikras gelbėtojas: ten rasi užkandį, kavą, kortelės papildymą ir net paprastą maistą, paruoštą vietoje.
Dėl pinigų — kortelės priimamos beveik visur, net mažuose kioskuose, todėl daug grynųjų vežtis nereikia. Vis dėlto turguose, kai kuriose gatvės užkandinėse ir mažuose autobusuose pravers šiek tiek vonų. Bankomatų, priimančių užsienio korteles, rasi oro uostuose, parduotuvėse ir bankuose.
Kaip sudėlioti maršrutą be klaidų
Daugiausia klaidų pirmoje kelionėje padaroma ne vietoje, o planuojant iš namų. Žemėlapyje Korėja maža, todėl atrodo, kad per dieną spėsi viską. Realybėje pervažiavimai, įsiregistravimai ir poilsis suvalgo daugiau laiko, nei tikiesi. Štai keli principai, kurie padeda išvengti dažniausių spąstų.
- Negyvenk lagamine. Kiekvienas naujas miestas reikalauja išsipakuoti, susirasti nakvynę ir suprasti, kur kas yra. Geriau praleisti dvi ar tris naktis vienoje vietoje ir daryti kelias dienos išvykas.
- Grupuok pagal kryptį. Rytuose esantį Seoraksaną junk su rytine dalimi, pietus — su pietine dalimi. Šokinėti per visą šalį pirmyn atgal nuvargina ir brangiai kainuoja.
- Palik vieną laisvą dieną. Visada kažkas nutinka: lietus, nuovargis arba vieta, kurioje norisi pasilikti ilgiau. Laisva diena išgelbsti maršrutą nuo įtampos.
- Jeju palik pabaigai arba viduriui. Sala duoda lėtesnį tempą po miesto šurmulio, o skrydis iš Gimpo trumpas, todėl ją lengva įsprausti į bet kurią maršruto vietą.
Apgyvendinimo ieškok čia.
Dažni klausimai
Ar lietuviams reikia vizos į Pietų Korėją?
Lietuvos piliečiams trumpalaikei turistinei kelionei vizos nereikia. Šiuo metu taip pat galioja laikinas atleidimas nuo elektroninio leidimo K-ETA, tad jo pildyti nereikia, bet prieš atvykstant būtina užpildyti nemokamą elektroninę atvykimo kortelę e-Arrival Card. Taisyklės kartais keičiasi, todėl prieš kelionę pasitikrink oficialų valstybinį puslapį.
Kiek dienų užtenka pamatyti Pietų Korėją?
Mažiausiai dešimt dienų leidžia pamatyti Seulą, vieną tradicinį kaimą ir Jeju salą be skubėjimo. Keturiolika dienų yra patogiausias variantas, nes telpa ir kalnai rytuose arba ramūs pietūs. Dvidešimt viena diena leidžia keliauti visai be streso.
Kada geriausia keliauti į Pietų Korėją?
Geriausi sezonai yra pavasaris ir ruduo. Pavasarį pražysta vyšnios ir oras švelnus, o ruduo dovanoja ryškias kalnų lapų spalvas ir sausas, vėsias dienas. Vasaros vidurys karštas, drėgnas ir lietingas, o žiema šalta, bet sausa ir tinkama slidinėjimui.
Kaip keliauti tarp miestų Pietų Korėjoje?
Patogiausias būdas yra greitasis traukinys KTX, kuris iš Seulo į Busaną nuvažiuoja maždaug per dvi su puse valandos. Į Jeju salą skrendama vidaus skrydžiu iš Seulo maždaug pusantros valandos. Miestuose ir mažesnėms kryptims tinka metro, autobusai ir T-money kortelė, kuria mokama už visą viešąjį transportą.
Kiek kainuoja kelionė po Pietų Korėją per dieną?
Taupus keliautojas išleidžia maždaug 65 000–70 000 vonų per dieną, tai yra apie 45 eurai, gyvendamas bendrabutyje ir valgydamas gatvės maistą. Vidutinio biudžeto kelionė kainuoja maždaug 150 000–180 000 vonų per dieną, tai yra apie 100–120 eurų. Kainos pateiktos be skrydžio iš Europos ir gali svyruoti pagal sezoną bei miestą.
Ar Pietų Korėjoje pakanka anglų kalbos?
Oro uostuose, traukinių stotyse, metro ir daugelyje restoranų anglų kalba veikia gerai, ženklai dažnai dubliuojami angliškai. Mažuose miesteliuose pravers vertimo programėlė telefone, bet susikalbėti tikrai pavyks. Naudinga pasiruošti Naver arba Kakao žemėlapius ir KakaoTalk programėlę.