Castelrotto su kūdikiu: 3 naktys Dolomituose, Alpe di Siusi balandį ir kelionė namo per pusę Europos

Stoviu apartamentų terasoje ir po manimi – senasis Castelrotto su raudonais stogais ir baltais namais. Tiesiog priešais, gal už dviejų kilometrų, kyla Sciliar (vokiečiai sako Schlern) – akmens kalnas su dvejomis viršūnėmis, lyg du dantys, įstatyti į dangų. Saulė kepina taip, kad tris kartus tikrinau telefoną: ar tikrai balandžio vidurys, ar dieną kažkur praleidau? Aš laikau kavą, žiūriu į Sciliar varpinę miestelio centre, ir mintyse išsiunčiu vyrui tą patį žodį, kurį jis pasakė, kai atvažiavome: wow.

Tai – Castelrotto (vokišku pavadinimu Kastelruth), mažas Pietų Tirolio miestelis Dolomitų papėdėje, apie 1 060 m virš jūros lygio. Tarp Bolzano ir Val Gardena, prie didžiausios Europos kalnų plynaukštės Alpe di Siusi (vokiškai Seiser Alm). Vieta, kur visi užrašai dviem kalbomis – italų ir vokiečių, kur padavėjas tave sutinka su „Grüß Gott”, o ne „Buongiorno”, ir kur strudel, speck ir knödel yra natūralesni nei pasta.

Tai – paskutinis sustojimas mūsų mėnesio kelionėje per Italiją. Trys naktys, dvi pilnos dienos, balandžio vidurys. Ir, kaip ir aš spėjau, viena geriausių visos kelionės dalių.

Šis straipsnis yra dalis mėnesio Italijoje pasakojimo. Į Castelrotto atvažiavome iš Sant’Elpidio Morico Marche kalvose. Anksčiau viešėjome Salerne, Toskanos Chianti, Sperlongoje, Gravina in Puglia, Torre Santa Sabinoje ir Venecijoje.

Kodėl balandžio vidurys yra geriausias laikas Castelrotto

Pradėsiu nuo to, ką sužinojau po faktum, ir kas pakeitė šios kelionės charakterį. Balandžio vidurys Pietų Tirolyje yra vadinamasis Zwischensaison – tarpsezonis. Žiemos sezonas baigtas (slidinėjimo trasos uždarytos), vasaros sezonas dar neprasidėjo (keltuvai atidaromi apie gegužės 20–25 d.).

Konkrečiai:

Mūsų atveju tai reiškė: kelias į plynaukštę atviras visą dieną, parkavimas pigesnis, apartamentai 100 EUR vietoj 500 EUR vasarą, beveik jokių turistų. Bet: keltuvai neveikia (Seceda, Ortisei – uždara iki gegužės 22 d.), pusė restoranų uždaryti, kai kurios trasos dar su sniegu.

Ar tai blogai? Mums – ne. Atvirkščiai, tas faktas, kad mus ant kalvos pasitiko beveik tuščia plynaukštė vietoj turistų minios, tapo viena geriausių pradžios dalių. Bet jei norisi keltis keltuvais, lankyti visus rifugio ir matyti Dolomitus su pavasarinėmis gėlėmis, balandžio vidurys yra šiek tiek per anksti. Geriausias kompromisas: birželio pradžia arba rugsėjo pabaiga.

Diena 1: kelias iš Marche į Dolomitus

Iš Sant’Elpidio Morico išvažiavome anksti, apie 6 val. ryto. Tikslas – pasiekti Castelrotto dieną, kol vaikas dar mieguistas. Kelias apie 700 km, 7–8 val. su vienu pusryčių sustojimu. Maršrutas:

1. Sant’Elpidio Morico → A14 prie San Benedetto del Tronto (50 km)
2. A14 šiaurėn iki Bolonijos (360 km)
3. A1 → A22 (Brennero autostrada) iki Bolzano (250 km)
4. SS12 → SP24 iki Castelrotto (30 km)

Visa kelionė buvo tiesiog autostrada. Mes sustojome tik vieną kartą apie 11 val. prie autogrill stoties: espresso, cornetto, sumuštinis. Bendrai apie 15 EUR.

Kelių mokesčiai:

• A14 (Sant’Elpidio Morico → Bologna): apie 25 EUR
• A1 (Bologna → Verona): apie 12 EUR
• A22 Brennero (Verona → Bolzano): apie 13 EUR
• Iš viso: apie 50 EUR

Degalams – dar apie 80 EUR pilnam bakui. Kelionė kainavo apie 130 EUR.

Pirmas Dolomitų įspūdis

Pravažiuojant Trento ir artėjant prie Bolzano, kalnai pradeda kilti į dangų lyg iš niekur. Pirma „wow” akimirka – Brennero autostradoje, kai pirmą kartą pamatai sniegines viršūnes. Tai – Trentino-Alto Adige (Pietų Tirolio) regionas, kuriame italų pasaulis baigiasi, ir prasideda kitas: vokiškas, austriškas, kalnų.

Mūsų atvykimo dieną oras buvo +18°C ir saulėta. Niekur sniego pakelyje. Į Castelrotto atvažiavome apie 14 val.

Apartamentai pačiame Castelrotto centre

Apgyvendinimą radau per Booking. Apartamentai pačiame Castelrotto miestelyje, apie 110 EUR už naktį. Vienas atskiras miegamasis, virtuvėlė, vonia, didžiulė terasa su vaizdu į kalnus.

Patarimas: kai rezervuoji Castelrotto tarpsezoniu, patikrink, ar pasirinkto apartamento šeimininkai vis dar dirba. Kai kurie užsidaro per balandžio pertrauką.

Apartamentai pačiame miestelyje turi vieną didelį pliusą: Castelrotto yra toks mažas, kad viskas pasiekiama per dešimt minučių pėsčiomis.

Castelrotto miestelis: ką pamatėme

Castelrotto yra ne tik bazė. Tai miestelis su charakteriu. Apie 1 060 m virš jūros lygio, gyvena apie 6 500 žmonių, vardas dokumentuose pirmą kartą paminėtas tarp 982 ir 987 metų kaip Castelruptum. Vokiečių pavadinimas Kastelruth irgi tinka, ir vietiniai jį naudoja dažniausiai.

Varpinė: aukščiausia Pietų Tirolyje

Castelrotto varpinė stovi viduryje miestelio, prie šventųjų Petro ir Pauliaus parapijos bažnyčios. 82 metrai aukščio. Aukščiausia visame Pietų Tirolyje, vadinama „Dolomitų katedra”, nors pati bažnyčia visai nedidelė.

Istorija įdomi: senesnė bažnyčia su nedideliu bokštu sudegė per gaisrą 1753 m. Po jo vietos žmonės nusprendė – jei statyti naują, tai aukštą. Naują bokštą padarė tokį didelį, kad jis dabar atrodo neproporcingai, palyginus su miestelio dydžiu. Bet būtent dėl to ir įsimena: tu jį matai iš bet kurios miestelio gatvelės, iš laukų aplinkui, net iš Alpe di Siusi plynaukštės virš debesų.

Bokštas atvertas lankytojams – galima užkopti su gidu. Mes neūžkopėme, nes su kūdikiu vežimėlyje 250 laiptų yra neįmanoma, bet jei keliauji be vaikų – tikrai verta.

Piazza Kraus: miestelio širdis

Krausplatz (italų: Piazza Kraus) yra mažutė centrinė aikštė prie varpinės. Aplink ją – kavinės, restoranai, viešbutis Cavallino d’Oro (veikiantis nuo 1326 m., taip, daugiau nei 700 metų). Apartamentinių pastatų fasadai padengti gėlių freskomis ir vokiškomis sąvokomis: „Gott segne dieses Haus” („Tedie laimina šį namą”), „Anno 1612″, ir panašiai.

Pasivaikščiojimo takai aplink

Castelrotto turi daug pažymėtų pasivaikščiojimo takų aplink miestelį, kurie tinka šeimoms su vežimėliais. Trasos pažymėtos su numeriais ir kryptimi („Spaziergang” – pasivaikščiojimas, „Wanderweg” – kalvyno takas).

Mes nuėjome trasą „Calvarienberg” (Kalvarijos kalnas) – nedidelis kilimas iki koplyčios virš miestelio, su Stations of the Cross akmenimis pakeliui. Apie 30 minučių lengvo kilimo, gerai vežimėliu. Iš viršaus – panorama į Castelrotto ir Sciliar fone. Šito vaizdo dėka aš dabar žinau, ką reiškia atvirukinis vaizdas.

Vokiška-itališka kultūra

Pietų Tirolis priklausė Austrijos imperijai iki Pirmojo pasaulinio karo. Po jo, 1919 m. Saint-Germain sutartis atidavė regioną Italijai. Šiandien gyvena trys kalbų grupės: vokiškoji (apie 70 proc.), itališkoji (apie 25 proc.) ir ladinų (mažumai – apie 5 proc., kalba ladinų kalbą, susidedančią iš lotyniško pagrindo su germaniškomis ir slaviškomis priemaišomis).

Praktiškai tai reiškia:

• Visi užrašai dvejomis (kartais trijomis) kalbomis
• Restoranų meniu dvikalbis
• Padavėjai sutinka su „Grüß Gott” (vokiškas pasveikinimas) labiau dažniau nei su „Buongiorno”
• Architektūra: mediniai balkonai, freskos prie langų – visiškai austriška

Diena 2: Alpe di Siusi plynaukštė

Tai diena, dėl kurios žmonės atvažiuoja į Castelrotto. Alpe di Siusi (Seiser Alm) yra didžiausia Europos kalnų plynaukštė: 56 km². Stovi 1 800–2 200 m aukštyje, apsupta Sciliar, Sassolungo ir Sasso Piatto kalnų. Vasarą – žalia žolė ir karvių varpučiai. Žiemą – baltas slidinėjimo rojus. Balandžio vidurys – kažkur per vidurį, dar yra sniego dėmių, bet ir žolės jau matyti.

Kaip užvažiavome

Vasarą Alpe di Siusi kelias uždarytas privačioms mašinoms nuo 9:00 iki 17:00. Reikia keltis keltuvu iš Siusi (Seis), arba autobusu. Balandžio viduryje, kai keltuvas uždarytas dėl tarpsezonio, kelias atviras mašinai visą dieną. Tai ir buvo viena geriausių mūsų aplinkybių.

Maršrutas: Castelrotto → Siusi (Seis) → SP24 link Compatsch. Kelias siauras, bet asfaltuotas, su keliais kilimo vingiais ir vaizdais į žemyn esantį Isarco slėnį. 15 km, 30 min. vidutiniu greičiu.

Parkingas P2 Compatsch atviras visiems balandžio viduryje, dienos mokestis 14 EUR (vasarą 30 EUR).

Compatsch ir plynaukštė

Compatsch (italų: Compaccio) yra pagrindinė plynaukštės gyvenvietė, 1 850 m aukštyje. Pora viešbučių, restoranai, sporto inventoriaus parduotuvė, keltuvo viršutinė stotis. Tipiškas kalnų kurortas, bet labai mažas.

Mes čia praleidome visą pirmą popietę. Su vežimėliu. Tai svarbu pažymėti – aukštumose, plynaukštėje, kelias plokščias, atrodo lyg parkas. Pažymėti takai pravažiuojami vežimėliu. Hans und Paula Steger Weg yra populiariausia plokščia trasa, apie 4 km vienu ratu, su panoramomis į Sciliar, Sassolungo ir Schlern kalnus.

Sniego dėmių buvo, bet ne ant takų. Karvių dar nebuvo (jas išleidžia į plynaukštę gegužės pabaigoje). Bet jau buvo:

• Pirmieji geltonieji žiedai (Soldanella ir crocus, alpinės gėlės, kurios žydi kone iš tirpstančio sniego)
• Mėlynas dangus be debesų, su Sassolungo viršūnėmis
• Visiška tyla, išskyrus retkarčiais varpą, kai kažkur tolimoje fermoje žmogus pašaukia karvę
• Apie 12°C, ne šalta, ne karšta, idealu

Pietūs aukštumose

Restoranas Compatsche – Lanzin Stube. Vokiškas-tirolietiškas, vienas iš nedaugelio atvirų balandžio viduryje.

• Tirolietiški Knödel su speck ir parmezanu – 12 EUR
• Kalbės Spätzle su sūriu – 10 EUR
• Apfelstrudel (obuolių pyragas su vanilės padažu) – 6 EUR
• Du Forst aliaus – 8 EUR

Iš viso apie 40 EUR dviem žmonėms.

Diena 3: tylesnis ritmas aplink Castelrotto

Trečiąją dieną nusprendėme nedaryti nieko didelio. Tas faktas, kad kelionė namo bus du tūkstančiai kilometrų per dvi dienas, sako: vakar užvažiavome į plynaukštę, šiandien atsipalaiduojame.

Ryto pasivaikščiojimas

Aplink Castelrotto yra pievų ir alpinių fermų takai, kuriais galima eiti su vežimėliu arba nešykle. Mes pasirinkome „Oswald von Wolkenstein” taką – viduramžių miniatiūrininko, gimusio šitose apylinkėse XV a., garbei pavadintas. Pasivaikščiojimas tarp fermų, ūkininkų kaimelių (vadinamų „Höfe”), kur dar gyvena daugiavaikės šeimos, vykdo karvių, sūrio gamybos, alyvuogių verslą.

Bolzano: ar verta važiuoti?

Bolzano (vokiškai Bozen) yra Pietų Tirolio sostinė, 30 km nuo Castelrotto, 35 min. mašina. Joje yra:

• Senamiestis su Piazza Walther, vokiškomis lentomis, austriškais portikais
• Museo Archeologico – ten saugomas Ötzi, garsioji ledynų mumija, atrasta 1991 m. Alpėse, 5 300 m. senumo.
• Duomo (Marijos katedra) – gotinė, su žaliuoju mozaikos stogu

Diena 4: kelionė namo per pusę Europos

Atvirai pasakius: tai buvo bauginanti kelionės dalis. 2 000 km nuo Castelrotto iki Lietuvos, su 1 metų kūdikiu mašinoje, per Vokietiją, Austriją, Lenkiją. Bet turėjome planą: dvi dienos su nakvyne Lenkijoje.

Maršrutas

1. Castelrotto → Brennero perėja → Innsbruck (apie 130 km, 2 val.). Per Brennero (Brenner Pass, 1 370 m) – Italijos-Austrijos siena. Toliai šitoj atkarpoj abiejose pusėse: italų pusėje apie 7 EUR (jau buvome įvažiavę į A22), austrų pusėje – vinjetė 10 dienų reikalinga, apie 12 EUR.
2. Innsbruck → Vokietija → Niurnbergas (apie 350 km, 3,5 val.). Per Austrijos pakraštį, kerta sieną į Vokietiją. Vokietijos autostrados nemokamos, bet daug eismo.
3. Niurnbergas → Drezdenas → Lenkijos siena (apie 450 km, 4,5 val.).
4. Pirmoji nakvynė: kažkur Lenkijoje, apie 100 km už Vokietijos sienos.

Pirma diena: apie 950 km, apie 10–11 val. su sustojimais.

Praktinė informacija dėl tarpvalstybinės kelionės

Štai dalykai, kuriuos norėjau žinoti prieš išvažiuojant:

Antros dienos kelias: Vroclavas → Varšuva → Suvalkų koridorius → Lietuva. Apie 700 km, 8 val.

Praktinė informacija

Apgyvendinimo kainos orientacijai

• Castelrotto centras (apartamentai): 90–150 EUR tarpsezonyje, 200–500 EUR vasarą
• Alpe di Siusi (Compatsch): nuo 200 EUR tarpsezonyje, iki 700 EUR vasarą
• Bolzano: 100–180 EUR visus sezonus

Su kūdikiu Dolomituose

Trumpa atmintinė:

• Apartamentai geriau už viešbutį – su virtuvėle
• Vežimėlis tinkamas plynaukštės takais (žvyrkelis)
• Aukštis iki 1 850 m saugu kūdikiui be ypatingos aklimatizacijos
• Pakanka plonos striukės balandį, jei oras yra geras (+15–25°C)
• Atsimink, kad balandžio viduryje pusė restoranų ir keltuvų uždaryti

Ar verta važiuoti? Mano nuomonė

Trumpas atsakymas: labai patiko. Ilgesnis:

Verta, jei nori pamatyti kitokią Italijos pusę. Ne pastą, ne pakrantę, ne pietų atmosferą, bet aukštus kalnus, vokišką kultūrą, strudel su vanilės padažu, žmones, kurie kasdien kalba dvejomis kalbomis. Tai – Italija, bet ne tokia, kokios tikiesi.

Verta, jei keliauji su mažais vaikais ir nori vietos, kur viskas gerai sutvarkyta: geri keliai, pažymėti takai, restoranai svetingi vaikams, grynas oras.

Verta, jei pasirenki tarpsezonio mėnesį. Balandžio vidurys, balandžio pabaiga, gegužės pradžia – pigiausias laikas, mažiausiai turistų. Bet supranti, kad keltuvai ir pusė restoranų uždaryti.

Neverta, jei tau svarbiau slidinėti (žiema baigta) arba jeigu nori pilnos kalnų programos su visais keltuvais. Tada atvyk vasarą.

Trijų naktų užteko – vienai pilnai aukštumų dienai, vienai laisvai. Bet jei turėtumėm laisvę, likčiau penkias naktis, pridedant Seceda, Ortisei keltuvą (jei sezonas), ir vieną dieną Bolzano su Ötzi muziejumi.

Mūsų klaida: neaplankėme Funes / Villnöss slėnio su garsiąja San Giovanni in Ranui koplyčia. Atstumas tik 50 km nuo Castelrotto.

Iš visos mūsų mėnesio Italijoje kelionės, vedusios per Salerną, Toskanos Chianti, Sperlongą, Gravina in Puglia, Torre Santa Sabiną, Sant’Elpidio Morico ir Veneciją, Castelrotto liko geriausias paskutinis akordas. Toskana yra Italija. Pulija yra Italija. Castelrotto yra kažkas kita – Italija su vokišku akcentu, su kalnais, kurie atrodo, lyg juos kažkas iškirpo iš pasakos.

DUK: dažniausi klausimai

Ar Castelrotto galima pasiekti be mašinos? Galima. Iš Bolzano (kuris turi traukinių stotį) važiuoja autobusas Nr. 170, kelionė trunka apie 50 min., kainuoja apie 4 EUR. Bet aplink miestelį – Alpe di Siusi, Bolzano, Funes – be mašinos daug sudėtingiau. Su mažu vaiku ypač.

Ar Castelrotto tinka šeimoms su mažais vaikais? Labai. Miestelis mažas, saugus, su daug šeimų. Daug viešbučių turi vaikų kambarius, vaikų aikšteles, dviračius pavažinėti. Vietos žmonės šiltai bendrauja su vaikais.

Kokios kainos Pietų Tirolyje, palyginti su likusia Italija? Vienos brangiausių Italijoje. Vakarienė vienam žmogui restorane apie 25–35 EUR be gėrimų. Pusryčiai apie 8–12 EUR. Espresso 1,30–1,80 EUR. Bet kainos pateisinamos kokybe: viskas gerai padaryta, švaru.

Ar yra slidinėjimo trasos vasarą? Iki balandžio pradžios. Po to – tik aukštumose virš 2 800 m (pavyzdžiui, Stelvio Pass). Castelrotto ir Alpe di Siusi vasarą yra hikinimo karalystė, ne slidinėjimo.

Ar viskas dirba balandį-gegužę? Ne. Nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio yra Zwischensaison (tarpsezonis). Dauguma keltuvų neveikia, apie pusė restoranų uždaryta, bet aplinka tylesnė, ir kelias į Alpe di Siusi atviras mašinai visą dieną – kas yra didelis pliusas.

Ar verta važiuoti į Bolzano dienos kelionėje? Jei domina Ötzi mumija ar miesto kultūra – verta. Jei nedomina – likti aukštumose. Bolzano yra mažas miestas, gražus, bet ne ypatingas. Aukštumos Dolomituose – tikrasis brangakmenis.

Ar 3 naktys Castelrotto užtenka? Užtenka pamatyti pagrindinius dalykus: Castelrotto miestelį, Alpe di Siusi, vieną iš gretimų miestelių, bet jei nori pamatyti Secedą, Ortisei, Funes slėnį, Lago di Carezza, kelias Dolomitų perėjas (Sella, Gardena, Pordoi) – reikia penkių naktų ir vasaros sezono.

Kelionės be chaoso: Pietų Afrika – PDF gidas

Pietų Afrika 13 dienų: PDF gidas su maršrutu ir patarimais

34,99 € Original price was: 34,99 €.19,99 €Current price is: 19,99 €.

Pirkti