Atsidarau langines pirmą rytą. Saulė dar nepakilusi virš kalvos, bet jau nudažė rūką, kuris kabo virš slėnio. Tolumoje, gal už kilometro, ant gretimos kalvos, du varpinės bokštai. Sant’Michele bažnyčia. Aplink ją susikabinusi į vieną sferą saujelė akmens namų. Visa tai – Sant’Elpidio Morico.
O aš galvoju vieną dalyką: niekada negirdėjau šios vietos vardo. Bet ji man primena Toskaną.
Tas pats kalvos kraštovaizdis. Tos pačios alyvuogių medžių linijos. Tas pats vienišas kiparisas viduryje lauko. Tik be Toskanos kainų, be Toskanos turistų autobusų.
Marche regionas vis dar nėra Italijos žvaigždė. Ir tai yra geriausia naujiena, kurią galiu pasiūlyti, jei esi keliautoja, kuri jau matė Florenciją, jau buvai Sienoje, jau supranti, kad geriausia Italija neprasideda turistinėje aikštėje.
Šiame straipsnyje papasakosiu apie tris naktis Sant’Elpidio Morico miestelyje, dieną Fermo mieste ir pradinį dviejų naktų sustojimą Montesilvane. Visi mūsų skaičiai, klaidos, atradimai. Su 1 metų kūdikiu, nešyklėje, ir noru kelti vyno taurę vakarop, kai vietiniai pradeda passeggiata.
Šis straipsnis tęsia mūsų mėnesio Italijoje pasakojimą. Jei pradedi nuo pradžios – Salernas, Toskanos Chianti, Sperlonga, Gravina in Puglia ir Venecija.
Tarpinė stotelė: dvi naktys Montesilvane
Prieš pasiekiant Marche regioną, mūsų laukė viena tarpinė stotelė. Montesilvano, Abruco regione, pakrantėje šiauriau Pescaros. Tai vieta, kuri į mūsų maršrutą įsiterpė ne dėl turistinės šlovės, o dėl logikos: po 700 km kelionės iš Torre Santa Sabina norėjome dvi naktis tiesiog atsipūsti.
Apgyvendinimas: apartamentai prie pat jūros, su dideliu balkonu, vaizdu į Adriją. Apie 100 EUR už naktį per Booking. Vaikas turėjo erdvės šliaužioti, mes turėjome erdvę išsitiesti.
Pirma diena buvo paplūdimys. Be drausmės. Be tikslo. Be turistinio sąrašo. Tiesiog vaikščiojom pakrante, valgėm gelato (2 EUR), žiūrėjom į horizontą. Buvo balandžio pabaiga, vanduo dar šaltas, paplūdimys beveik tuščias. Lygiai to ir reikėjo.
Antroji diena turėjo būti kelionė į Gran Sasso kalnus. Iš Montesilvano iki Campo Imperatore plokščiakalnio važiuojama apie 1 val. 30 min. Tai vienas iš įspūdingesnių Italijos kraštovaizdžių, vadinamų „mažuoju Italijos Tibetu”. Bet kai pasiekėme kalnų papėdę, prie kelio jau stovėjo policijos automobilis ir užtvara: kelias uždarytas dėl lavinų pavojaus. Pavasaris, sniegas tirpsta, kalnai išmeta akmenų ir sniego pleištų. Mes apsisukome.
Klaidą pripažįstu iš karto: reikėjo prieš išvažiuojant patikrinti Strada Maestra del Parco (SP17a) būklę meteo.gransasso.it puslapyje. Visada būna realiu laiku atnaujinta. Jei keliauji į Gran Sasso pavasarį, tai privaloma.
Kaip vertinčiau Montesilvano? Trumpa stotelė, ne tikslas. Jei keliauji palei Italijos rytinę pakrantę ir reikia pailsėti tarp dviejų ilgų atkarpų, čia gerai. Bet jei išsiimi atostogas vasarą, rekomenduočiau Vasto, Termoli arba San Benedetto del Tronto vietoj jos. Montesilvano yra patogi, ne ypatinga.
Kodėl Sant’Elpidio Morico
Trečiosios dienos rytą išvažiavome iš Montesilvano į Sant’Elpidio Morico. Apie 80 km, 1 val. kelio, daugiausia per A14 autostradą iki Porto Sant’Elpidio išvažiavimo, tada vidiniais keliukais aukštyn į kalvas.
Kodėl Sant’Elpidio Morico? Atsakymas paprastas: žiūrėjau Booking nuotraukas ir užkliuvau už agriturizmo sodybos, kurios fone, ant gretimos kalvos, stovėjo mažas miestelis su dviejomis varpinėmis. Kraštovaizdis atrodė lyg ką tik nuvalyti Toskanos atvirukai. Kaina – apie 100 EUR už naktį. Trys naktys. Sutaupau iškart.
Tik vėliau pradėjau gilintis, kas yra šis miestelis. Sant’Elpidio Morico yra mažas frazione (gyvenvietė) Monsampietro Morico komunoje, Fermo provincijoje, Marche regiono pietuose. Gyventojų – maždaug 700. Legenda sako, kad miestelį 1061 m. įkūrė normanas Malugero Melo, Drogono iš Apulijos sūnus, kuris pabėgo nuo politinių rūmų į Apenino papėdę. Jis turėjo tris sūnus: Petro, Elpidijo ir Rinaldo. Trim sūnums – trys pilys. Jas pavadino Monsampietro Morico, Sant’Elpidio Morico ir Monte Rinaldo. Visi trys miesteliai stovi iki šiol.
Bet legenda yra legenda. Tikrieji istorikai sako, kad žodis Morico kilo ne nuo žmonos Moricos, o nuo urbanistinio plano formos: kalvos miesteliai kūrėsi pleišto pavidalu (pikenų tradicija). Į Fermo jurisdikciją Sant’Elpidio Morico atiteko 1316 m., ir su nedidelėmis pertraukomis ten išliko iki dabar.
Diena 1: atvykimas ir miestelis ant gretimos kalvos
Agriturizmo sodyba buvo už maždaug kilometro nuo miestelio. Tai reiškia, kad pro terasos langą matėme visą Sant’Elpidio Morico, lyg miniatiūrinį maketą, su dvigubai aukštesnėmis varpinėmis nei pats miestelis. Vakare, kai jos užsidegdavo, atrodė lyg dviejų deglų signalas, sukurtas mums.
Pasivaikščiojimai į miestelį
Iki Sant’Elpidio Morico iš mūsų sodybos buvo gal 15 minučių pėsčiomis, žemyn į slėnį, tada aukštyn į kalvelę. Su nešyklėje miegančiu kūdikiu šis kelias tapo mūsų ritualais. Kiekvieną dieną nuėjome ir grįžome bent kartą, kartais du.
Ką pamatysi mažame Sant’Elpidio Morico:
- Bažnyčia di San Michele Arcangelo su dviem identiškomis varpinėmis (XVII a.). Tai – tas pats vaizdas, kurį tu matei nuotraukoje, dėl kurios ir užsibuvai. Viduje – Vittore Crivelli triptikas su Mergele Marija, vaiku, šventaisiais (1496 m.). Įėjimas nemokamas, bet bažnyčia atvira tik tam tikromis valandomis. Geriausias laikas – sekmadienio rytas, prieš ar po mišių.
- Pilis (rekonstruojama). Sant’Elpidio Morico turi seną įtvirtinimų sistemą su išlikusiomis tornų liekanomis. Centriniame senamiestyje vyksta atstatymo darbai, tad pamatysi pastolius, akmens blokus, statybinę įrangą.
- Sienos ir vartai. Visa senoji dalis aptverta mūru. Vienas iš įspūdingesnių taškų – senasis dengtas perėjimas, kuris veda į aikštelę su buvusio miesto savivaldybės pastatu. Apie 50 metrų gatvele praeini, ir miestelis baigiasi. Tai tikrai mažas perlas.
- Panorama. Iš senamiesčio pakraščių matosi Apenino kalnai (aiškiomis dienomis), Ete Vivo upės slėnis, gretimi kalvelių miesteliai.
Vaikščiojimas kaip programa
Pirmas dalykas, kuris mane stebino apie šį miestelį: jame nieko nereikia daryti. Nėra muziejaus. Nėra žvaigždės restorano. Nėra TripAdvisor sąrašo. Nėra eilės prie šventyklos. Pati programa yra tai, kad eini lėtai.
Diena 2: Fermo, „Marche regiono Sienos sesuo”
Antrąją dieną nusprendėme aplankyti Fermo, provincijos sostinę. Atstumas iš Sant’Elpidio Morico į Fermo – apie 15 km, 25 min mašina per kalvotus vidinius kelius (SP237, SS210).
Kas yra Fermo
Fermo (senasis pavadinimas Firmum Picenum) yra senas miestas, įkurtas pikenų, vėliau romėnų kolonija (264 m. pr. m. e.). Stovi ant Girfalco kalvos, 320 metrų aukštyje, su panorama į Adrijos jūrą rytuose ir Sibilini kalnus vakaruose. Tai yra mažas miestas (gyventojų apie 37 000), bet su nepriklausomos respublikos istorija, popiežiaus rūmais ir vienomis didžiausių romėnų cisternų pasaulyje.
Mašinos palikimas
Parkavomės už senamiesčio (vidaus dalis yra ZTL zona, kaip ir kiekviename italų miestelyje, kur ką nors verta pamatyti). Mokama gatvės aikštelė kainavo apie 1 EUR už valandą. EasyPark programėlė veikė. Į senamiestį pakopomis aukštyn apie 10 minučių pėsčiomis. Su kūdikiu nešyklėje tai nepriklausomos kelionės dalis, nors yra ir mokamas mažas autobusiukas, kuris pakelia į viršų.
Piazza del Popolo
Pradėjome nuo pagrindinės aikštės. Piazza del Popolo, 135 metrų ilgio, 34 metrų pločio, iš trijų pusių apjuosta XVI a. arkadų portikais iš plytinio mūro. Iš tolimos pusės – masyvus Palazzo Apostolico, dabartinė miesto rotušė. Iš artimosios – Palazzo dei Priori (XIII a.), su statula priekyje. Šono kampuose – baroku padengtas Palazzo degli Studi su Biblioteca Spezioli (toliau apie ją) ir Loggiato San Rocco.
Aikštė yra viena gražiausių Italijos centrinėje pakrantėje. Reta vieta, kur tu praeini per portikus ir jautiesi, lyg dideliame kambaryje. Vakare visi vietiniai čia susirenka aperitivo (spritz – 5 EUR, vyno taurė – 4 EUR).
Palazzo dei Priori ir Sala del Mappamondo
Palazzo dei Priori šiandien yra Fermo civilinio muziejaus rinkinys. Pirmajame aukšte – turistų informacijos centras, kur galima nusipirkti bilietą:
- Vienas objektas: 4 EUR
- Kompleksinis bilietas su visais miesto objektais: 8 EUR (vaikams iki 6 metų – nemokamai)
- Galioja vienus metus (nuostabu, jei planuoji grįžti)
Rekomenduoju apžiūrėti:
- Sala del Mappamondo (Pasaulio žemėlapio salė). Esanti Palazzo dei Priori viršutiniame aukšte. Salėje – didžiulis medinis gaublys, padarytas vienuolio Amanzio Moroncelli 1713 m., aptrauktas Fabriano popieriumi su to meto pasaulio žemėlapiu (kuris, suprask, dar nepasižymi tikslumu Australijos pusėje). Šalia gaublio – Biblioteca Spezioli, viena seniausių viešųjų bibliotekų Italijoje (XVII a.), su trims tūkstančiais rankraščių ir 300 000 dokumentų. Salės lubos – freskos.
- Pinacoteca Civica (paveikslų galerija). Penkios salės, nuo gotikinės iki baroko, su Rubens, Vittore Crivelli, Andrea Boscoli ir kitais. Mažas, bet kokybiškas rinkinys. Apie 30–40 minučių užtenka.
Cisterne Romane
Romėnų cisternos, statytos I a. pr. m. e. – I a. po m. e., kai miestas dar buvo Firmum Picenum. 30 sferinių požeminių kambarių, sustatytų į tris paralelias linijas, 2200 kv. m bendro ploto. Inžinerijos šedevras: vanduo, surenkamas iš Apenino šaltinių, papuldavo į miestą virš jų. Cisternos veikė net iki šio amžiaus pradžios.
Įėjimas yra iš Via degli Aceti gatvės, šalia Piazza del Popolo. Ekskursija privaloma, vyksta su gidu, trunka maždaug 40–45 minutes.
Duomo ir Colle del Girfalco
Iš Piazza del Popolo lipome į Colle del Girfalco kalvelę, ant kurios stovi Katedra (Cattedrale di Santa Maria Assunta). Klasicistinė bažnyčia su gotikiniais elementais (XV a. fasadas, XVIII a. interjeras). Mažiau įspūdinga viduje nei iš išorės, bet panorama nuo katedros kiemo yra kvapą gniaužianti: visas Marche regiono pakraštys, iki pat jūros, plokščioje šviesoje.
Pietūs Fermo
Marche regiono virtuvės pagrindiniai patiekalai:
- Vincisgrassi. Marche regiono lazanija, su mėsa, vištienos vidinėmis dalimis (širdis, kepenys), grybais, besciamella.
- Ciauscolo. Minkšta, beveik plėšoma dešra. Su duona ir alyvuogių aliejumi – idealu.
- Olive all’ascolana. Tai didelės žalios alyvuogės, įdarytos mėsos įdaru, apvoliotos džiūvėsėliuose ir gruzdintos aliejuje.
Sąskaita dviem žmonėms su gėrimu: apie 40 EUR.
Įspūdis
Pora valandų užtenka pamatyti pagrindinius taškus, bet galėtumėte čia praleisti ir visą dieną, jei norite labiau susipažinti su istorija. Fermo tikrai vertas vienos kelionės dienos.
Diena 3: kelionė į Castelrotto
Trečiojo ryto žadintuvas Suskambėjo 5 val. ryto. Mūsų laukė kelionė į Castelrotto, Pietų Tirolio Dolomituose: apie 800 km, 9 valandos vairavimo, jei be sustojimo.
Išvažiavome 6 val. ryto, kai mažylis dar miegojo. Vienintelis sustojimas buvo apie 8 val. ryto pailsėti, papusryčiauti. Autogrill prie A14 autostrados: du cappuccino ir du cornetto apie 10 EUR.
Maršrutas: Sant’Elpidio Morico → A14 link Bolonijos → A22 (Brenner) link Bolzano → Castelrotto. Kelio mokestis – apie 60–70 EUR. Plius pilnas bakas degalų, dar gal 80 EUR.
Patarimas, jei darai panašią kelionę: paimk maistą iš agriturizmo. Per kelionę į kalnus tai sutaupė ne tik 30–40 EUR, bet ir laiko.
Praktinė informacija
| Kategorija | Detalė |
|---|---|
| Geriausias laikas važiuoti | Balandis–birželis arba rugsėjis–spalis |
| Sant’Elpidio Morico apgyvendinimas | Agriturismo, kaimo B&B – nuo 80 EUR/naktis ne sezonu |
| Fermo lankymas | Pora valandų pagrindiniam centrui, pusdienis su muziejais |
| Vieningas Fermo muziejų bilietas | 8 EUR (vaikams iki 6 metų nemokamai), galioja 1 metus |
| Cisternos | 40–45 min ekskursija, pasiimk megztinį |
| Pasta fresca kaimo parduotuvėje | 3–5 EUR už 500 g, sotu trim valgytojam |
| ZTL Fermo | Senamiestis uždarytas, parkuok kalno apačioje |
| Mokėjimai | Kortele beveik visur, grynų tik kaimo alimentari |
| Vežimėlis vs. nešyklė | Nešyklė. Visada nešyklė |
Apgyvendinimo kainos orientacijai
- Sant’Elpidio Morico agriturismo: 80–130 EUR/naktis
- Monsampietro Morico B&B: 60–100 EUR/naktis
- Fermo centro hotelis: 90–150 EUR/naktis
- Porto Sant’Elpidio (pakrantė): 70–120 EUR/naktis vasarą
Su kūdikiu Marche kalvose
Trumpa atmintinė:
- Agriturizmas yra Marche regiono geriausia vieta su mažais vaikais
- Pasivaikščiojimai į kaimo miestelius – ramūs, saugūs, su minimaliai turistų
- Vakarienės gaminimas namie – sutaupo pinigus ir nervus su 1 metų vaiku
- Nesistenk daug objektų pamatyti per dieną – Marche tempas yra lėtas, ir tai jo magija
- Pavasarį patikrink Gran Sasso kelio būklę prieš išvykstant į kalnus
Ar verta važiuoti? Mano nuomonė
Trumpai: labai patiko. Rekomenduoju, jei…
Verta, jei nori Toskanos jausmo, bet be Toskanos turistų. Marche regiono kalvotos vietos atrodo taip pat, bet kainos apie 30–40 proc. mažiau, o vietiniai – nešneka iš anksto angliškai.
Verta, jei keliauji su mažu vaiku ir tau lėtas tempas yra ne klaida, o tikslas. Vaikas miega ankstesnės dienos miege, tu su vyru sėdi terasoje, žiūri į kalvas, geri Verdicchio (Marche regiono vyną), galvoji, kad gal čia ir yra atostogų jausmas, kurio reikia po mėnesių darbo.
Verta, jei mėgsti istoriją sluoksniais. Sant’Elpidio Morico turi normanų kilmės legendą. Fermo turi pikenų, romėnų, popiežiaus istoriją. Visi šie sluoksniai sutelpa per pusvalandžio pasivaikščiojimą.
Neverta, jei tikiesi vakaro pramogų, kavinių bumo, pakrantės gyvenimo. Marche kalvotas vidaus kraštas vakare yra tylus. Aperitivo tradicija yra, bet ji baigiasi prieš 21 val. Po to – tik žvaigždės virš kalvų.
Mūsų vertinimas: trijų naktų užteko, neprailgo. Galėjome pasilikti ir keturias, bet penkios jau būtų buvęs jausmas, kad kažko trūksta. Maršrutas: Sant’Elpidio Morico kaip ramioji bazė, Fermo kaip vienos dienos paskirtis, gretimi miesteliai (Monsampietro Morico, Monte Rinaldo, Servigliano, Petritoli) kaip pasivaikščiojimo alternatyvos, jei pasilikai ilgiau.
DUK: dažniausi klausimai
Ar Sant’Elpidio Morico vertas specialiai aplankyti? Pats miestelis – ne. Bet kaip bazinė vieta apie 3–4 dienoms Marche regiono pažinimui – taip. Iš čia per pusvalandį pasieksi Fermo, per valandą Ascoli Piceno ir Monti Sibillini parką, per 40 min. pakrantę.
Ar reikia mašinos? Būtinai. Viešasis transportas kaimo Marche regione yra pakankamai retas.
Kiek laiko reikia Fermo? Pora valandų pagrindinei aikštei ir Cisterne Romane. Pusdienis su muziejais. Pilna diena, jei nori giliau (Pinacoteca, Teatro dell’Aquila, Duomo ekskursija).
Ar Marche regionas tinka šeimoms su mažais vaikais? Labai. Lėtas tempas, mažai turistų, agriturizmas su erdve šliaužioti. Vienintelis trūkumas – senamiesčiai turi nelygius gatvių grindinius.
Kada blogiausias laikas važiuoti? Liepos vidurys – rugpjūtis. Karšta, daugiau italų atostogauja, agriturismi dažniausiai užimti. Pavasaris ir ankstyvas ruduo – auksinis laikas.
Ar verta apsigyventi Montesilvano? Tik kaip tarpinė stotelė. Kaip atostogų tikslas – ne. Jei keliauji pakrante, geriau Vasto, Termoli ar San Benedetto del Tronto.
Kiek užtrunka kelionė iš Sant’Elpidio Morico į Castelrotto? Apie 9 valandos su nedideliais sustojimais. 800 km daugiausia per A14 ir A22 (Brenner). Kelių mokesčiai ir degalai – apie 130–150 EUR vienam keliui.
Ar Marche regiono virtuvė skiriasi nuo Toskanos? Iš esmės taip. Toskanoje – ribollita, pici, bistecca alla fiorentina. Marche regione – vincisgrassi, olive all’ascolana, ciauscolo, brodetto (jūros gėrybių sriuba pakrantėje). Bendras pojūtis – jauki, soti, mažiau elegantiška, daugiau jaučiama valstiečių virtuvė.
Kelionės be chaoso: Pietų Afrika – PDF gidas
Pietų Afrika 13 dienų: PDF gidas su maršrutu ir patarimais
