Inca Trail alternatyvos: kaip pasiekti Maču Pikču be leidimų loterijos

Šiame straipsnyje yra affiliate nuorodų. Jei per jas ką nors užsisakysi, aš gausiu nedidelį komisinį — tau kaina nuo to nepasikeičia. Rekomenduoju tik tai, kuo naudojuosi pati.

Kai kurios nuorodos šiame straipsnyje yra partnerių nuorodos. Jei per jas ką nors užsisakysi, gausiu nedidelį komisinį — tau kaina nepasikeis.

Pasvajojai apie klasikinį Inca Trail, atsidarei agentūros puslapį, o ten — „išparduota visiems artimiausiems mėnesiams”. Pažįstama? Inca Trail leidimų skaičius griežtai ribotas, ir populiariu sezonu jie dingsta per kelias minutes nuo atsidarymo. Bet čia ne kelionės pabaiga, o tik pradžia pokalbio apie tai, kiek daug būdų yra nueiti iki Maču Pikču. Šis tekstas — apie Inca Trail alternatyvas: žygius ir maršrutus, kuriais pasieksi tą patį tikslą, kartais net gražiau, ir nereikės laukti pusės metų eilėje dėl leidimo.

Iškart susitarkime dėl vieno dalyko. Jei tavo širdis nusistačiusi būtent į originalų taką su nakvyne prie Wiñay Wayna griuvėsių ir aušra prie Saulės vartų, tada skaityk Inca Trail leidimų gidą — ten viskas apie klasikinį maršrutą ir kaip jį užsisakyti. Šis straipsnis skirtas tiems, kuriems leidimai jau išparduoti, kurie nori kitokio žygio arba kuriems keturių dienų organizuotas žygis tiesiog netinka.

Kodėl apskritai ieškoti alternatyvos

Klasikinis Inca Trail yra puikus, ir niekas to neneigia, bet problema ne kokybė, o prieinamumas ir formatas. Per dieną į taką įleidžiami tik 500 žmonių, įskaitant gidus ir nešikus — tai reiškia, kad realiai keliautojų vietų lieka kur kas mažiau. Birželį, liepą ir rugpjūtį leidimai išperkami akimirksniu, o vasarį takas išvis uždaromas priežiūrai. Pridėk dar tai, kad eiti galima tik su licencijuota agentūra ir leidimas registruojamas pagal tavo paso numerį — perduoti ar pasikeisti vėliau nebegalima.

Yra ir paprastesnių priežasčių rinktis kitaip. Gal planuoji kelionę likus mėnesiui, o ne pusmečiui, gal nori penkių dienų žygio su aukštesnėmis perėjomis ir ledynais, gal žygiuoti keturias dienas nesinori visai, o Maču Pikču vis tiek labai nori pamatyti.

• Leidimai išparduoti — Salkantay ir Lares neturi tokio griežto kvotų ribojimo kaip klasikinis takas.
• Nori daugiau gamtos — Salkantay veda pro ledynus, aukštikalnių ežerus ir debesų miškus.
• Nori daugiau kultūros — Lares eina pro gyvas Andų kaimų bendruomenes, kur audžia ir gyvena taip, kaip prieš šimtmečius.
• Nenori žygiuoti — traukinys nuveža iki pat Maču Pikču papėdės.
• Mažas biudžetas arba mažai laiko — traukinio variantas pigesnis ir trunka vieną dieną.

Salkantay žygis — gražiausia alternatyva be leidimų loterijos

Jei klausi manęs, koks vienas maršrutas geriausiai pakeičia Inca Trail, atsakymas beveik visada bus Salkantay. Tai penkių dienų žygis (kartais suspaustas į keturias), kuris veda pro Salkantay kalną — milžinišką 6271 metro viršūnę, vieną švenčiausių inkų pasaulio kalnų. Svarbiausia praktinė detalė: Salkantay nereikalauja to paties riboto valstybinio leidimo kaip klasikinis takas. Vietų daugiau, rezervuoti galima vėliau, ir tikimybė, kad viskas išparduota, daug mažesnė.

Maršruto kulminacija — Salkantay perėja, apie 4600 metrų aukštyje. Tai aukščiausias taškas, ir diena, kai per ją kopiama, yra sunkiausia, bet atlygis didžiulis: ledynai virš galvos, akmenų krūvelės, kurias keliautojai palieka kaip padėką, ir visiškai kitoks Andų veidas nei tas, kurį matai nuo Inca Trail. Žemyn maršrutas leidžiasi į drėgną debesų mišką, kur staiga pasidaro šilta, pasirodo orchidėjos ir ima čiulbėti paukščiai. Per vieną žygį pereini nuo ledyno iki beveik subtropikų.

Humantay ežeras — atskira priežastis rinktis šį regioną

Net jei viso Salkantay žygio neisi, vienas šio regiono taškas vertas atskiros dienos — Humantay ežeras. Tai turkio spalvos aukštikalnių ežeras 4200 metrų aukštyje, prie Humantay kalno, su Salkantay viršūne fone. Spalva tokia neįtikima, kad pirma mintis atvykus — ar tikra. Vanduo žydras dėl ledynų tirpsmo, o vietinės bendruomenės šią vietą laiko šventą. Tai vienas tų vaizdų, kurių nuotrauka niekada neperteikia tiek, kiek matai akimis.

Praktiškai Humantay ežeras pasiekiamas viena diena iš Kusko. Išvykstama labai anksti, apie 4–5 val. ryto, nes iki Soraypampos pradžios taško (apie 3750 m) važiuoti maždaug tris valandas. Pats žygis į ežerą trumpas — apie du kilometrus, valanda iki pusantros aukštyn — bet status, o oras 4200 metrų aukštyje vėjuotas ir šaltas net vasarą. Šilta striukė ir kepurė būtinos. Tai puiki vienos dienos ekskursija, jei laiko Salkantay žygiui pritrūko, bet regioną pamatyti vis tiek nori. Prieš leidžiantis į tokį aukštį būtinai perskaityk aukščio ligos patarimus — 4200 metrų ryškiai jaučiasi.

Kam tinka Salkantay

• Tiems, kurie nori daugiau gamtos nei archeologijos — ledynai, ežerai, debesų miškas.
• Tiems, kurie rezervaciją tvarko vėlai ir negali laukti pusmetį leidimo.
• Fiziškai pasiruošusiems — perėja aukštesnė nei Inca Trail, diena ilgesnė.
• Tiems, kurie nori, kad žygis baigtųsi Maču Pikču — Salkantay maršrutas vis tiek atveda iki Aguas Calientes.

Vienas niuansas: Salkantay paskutinę dieną į patį Maču Pikču paprastai patenkama ne pro Saulės vartus pėsčiomis, o traukiniu arba autobusu iš Aguas Calientes. Tai nereiškia, kad žygis mažiau vertingas — tiesiog finalas kitoks. Pats miestas, į kurį atvyksti, ir tai, kaip į jį pateksi rytą, vienodai svarbu visiems maršrutams. Apie tai, kaip pasiekti pačią vietovę be organizuoto žygio, detaliai rašome gide kaip patekti į Maču Pikčą savarankiškai.

Lares žygis — kultūrinis maršrutas pro gyvus kaimus

Lares yra tylesnis, žmonių mažiau, o jo esmė visai kitokia nei Salkantay ar klasikinio tako. Čia svarbiausia ne ledynai ir ne griuvėsiai, o žmonės. Maršrutas eina pro gyvas Andų bendruomenes, kur kečua kalbantys kaimo gyventojai augina alpakas, audžia ryškiomis natūraliomis spalvomis ir gyvena maždaug taip, kaip jų protėviai prieš kelis šimtmečius. Daugeliui keliautojų būtent šie susitikimai tampa stipriausiu kelionės įspūdžiu — ne akmenys, o veidai.

Fiziškai Lares paprastai laikomas šiek tiek lengvesniu už klasikinį Inca Trail, nors tai priklauso nuo konkretaus operatoriaus pasirinkto varianto — jų yra keli, skirtingo ilgio ir krypties. Tipiškai tai dvi ar trys žygio dienos, dažnai su nakvyne netoli karštų versmių, kuriose pabūti po dienos kelio yra grynas malonumas. Lares pats savaime neatveda iki Maču Pikču papėdės — paskutinis ruožas įveikiamas traukiniu iš Ollantaytambo į Aguas Calientes, o kitą rytą lankomas Maču Pikču.

Kam tinka Lares

• Tiems, kuriuos labiausiai traukia gyva Andų kultūra, o ne žygio iššūkis.
• Norintiems trumpesnio ir kiek lengvesnio maršruto nei Salkantay ar Inca Trail.
• Tiems, kurie vertina ramybę — Lares takuose žmonių daug mažiau.
• Keliautojams, kurie nori derinti žygį su Šventojo slėnio ir Ollantaytambo lankymu.

Praktiškas patarimas: jei renkiesi Lares, pasidomėk, kurią konkrečią versiją siūlo agentūra. Pavadinimas „Lares trek” gali reikšti kelis skirtingus maršrutus, kurių aukščio profilis ir aplankomi kaimai skiriasi. Paklausk, kiek metrų aukščiausioje perėjoje, kiek valandų eina per dieną ir kur tiksliai nakvojama. Šie trys klausimai iš karto parodo, ar maršrutas tau tinka.

Traukinys — Maču Pikču be žygio

Pati paprasčiausia ir greičiausia alternatyva visiems žygiams — traukinys. Maču Pikču automobiliu nepasiekiamas, tad lieka du keliai: nueiti pėsčiomis arba atvažiuoti bėgiais. Traukinys nuveža tave iki Aguas Calientes (oficialiai Machu Picchu Pueblo), miestelio prie pat kalno papėdės, o iš ten autobusas pakelia iki įėjimo. Jokio fizinio krūvio, jokio leidimo loterijos, jokių palapinių. Vienai dienai išvyka iš Kusko, ir vakare jau miegi savo lovoje.

Traukinius valdo du operatoriai — PeruRail ir Inca Rail. Abu patikimi, važiuoja tuo pačiu maršrutu, o kainos panašios. Naudinga žinoti, kad jei vienas operatorius išparduotas, kitas dažnai dar turi bilietų. Išvykstama iš Kusko (Poroy stoties) arba iš Ollantaytambo Šventajame slėnyje. Iš Poroy kelionė trunka apie 3,5 valandos, iš Ollantaytambo — tik pusantros iki dviejų valandų, todėl daugelis pirmiausia nuvažiuoja iki Ollantaytambo, ten apžiūri įspūdingus griuvėsius ir tik tada sėda į traukinį.

Traukinio klasės

PeruRail siūlo tris pagrindines klases.

Daugumai keliautojų Expedition arba Vistadome yra visiškai pakankamas pasirinkimas. Vistadome verta primokėti dėl panoraminių langų — ruožas pro Urubambos kanjoną tikrai gražus. Hiram Bingham — specialiai progai arba tiems, kurie nori pasilepinti. Dar vienas mažas, bet naudingas patarimas: važiuojant iš Ollantaytambo į Aguas Calientes sėsk dešinėje pusėje — vaizdai į kanjoną iš ten geriausi.

Jei nori į Maču Pikču patekti anksti ryte, patogiausia nakvoti pačiame Aguas Calientes — nakvynės ieškok čia. Atvykus į Aguas Calientes, iki Maču Pikču įėjimo veža autobusas — apie 15–20 minučių, maždaug 12 USD ≈ 11 € į abi puses. Pėsčiomis pakilti irgi galima, bet tai apie pusantros valandos statoko kopimo, ir po kelionės dauguma renkasi autobusą. Patį įėjimo bilietą būtina nusipirkti iš anksto, ir tik per oficialią svetainę machupicchu.gob.pe. Bilietas perkamas konkrečiam laiko tarpui, kaina apie 45–60 USD ≈ 55 € priklausomai nuo to, ar imi su kalnu (Huayna Picchu arba Montaña), ar be.

Palyginimas: Inca Trail, Salkantay, Lares ir traukinys

Kad nereikėtų visko laikyti galvoje, štai keturi variantai vienoje lentelėje. Kainos orientacinės ir priklauso nuo agentūros, sezono bei klasės.

Inca Trail kaina apima viską — leidimą, Maču Pikču bilietą, traukinį atgal, maitinimą ir nešikus. Salkantay ir Lares kainos labai priklauso nuo komforto lygio: yra biudžetinių grupių su palapinėmis ir prabangesnių su kalnų nameliais. Traukinio variante prie bilieto kainos dar prisideda atskiras Maču Pikču įėjimas ir autobusas, tad galutinė suma dienai išeina panaši kaip pora naktų vidutiniame viešbutyje.

Kaip pasiruošti bet kuriai alternatyvai

Nesvarbu, kurį variantą rinksies, keli dalykai galioja visiems. Pirmas ir svarbiausias — aukštis. Visi šie maršrutai prasideda Kusko regione, kuris pats yra apie 3400 metrų, o perėjos kyla iki 4200–4600 metrų. Aklimatizacija nėra detalė — tai dalykas, kuris arba leidžia mėgautis kelione, arba ją sugadina. Atvykęs į Kuską skirk bent porą dienų ramybei prieš bet kokį žygį ar aukštos vietos ekskursiją. Daugiau apie tai, kaip elgtis aukštyje ir ką daryti su simptomais, surašyta aukščio ligos gide.

Antra — apranga sluoksniais. Andų aukštumose vieną dieną pereini nuo karštos saulės iki vėjuotos perėjos, kur šalta net vasarą. Reikės greitai džiūstančių marškinėlių, šilto fliso sluoksnio, vėjo nepraleidžiančios striukės, šiltos kepurės ir pirštinių aukštesnėms vietoms. Saulės kremas SPF50+ ir kepurė plačiais kraštais būtini — aukštyje ultravioletinė spinduliuotė labai intensyvi. Išvaikščioti žygio batai, o ne nauji, kitaip pūslės garantuotos.

Trečia — bazė. Visi šie maršrutai sukasi aplink Kuską, tad protinga skirti laiko ir pačiam miestui. Sacsayhuamán tvirtovė, San Pedro turgus, Plaza de Armas ir Šventasis slėnis — viskas šalia, ir tai puiki aklimatizacijos veikla prieš žygį. Ką verta pamatyti ir kaip viską apžiūrėti pačiam, surašyta gide Cusco — ką aplankyti savarankiškai.

Ir ketvirta — kaip visa tai įsipaišo į didesnį maršrutą. Jei nori dar daugiau žygių aukštumose, verta apsvarstyti ir Huaraz bei Cordillera Blanca žygius su garsiąja Laguna 69. Tik pagalvok, kiek laiko skirti šiai kelionės daliai, kad spėtum ir kitus dalykus — Limą, Titikaką, Arekipą ar Amazonę. Bendrą paveikslą ir kaip viską sudėlioti rasi pagrindiniame Peru kelionės gide.

Kurią alternatyvą rinktis — trumpas verdiktas

Nori gražiausios gamtos ir nebijai aukštesnės perėjos — Salkantay. Tave traukia žmonės, kultūra ir ramesni takai — Lares. Nenori žygiuoti arba turi vos vieną dieną — traukinys. O jei labiausiai svarbu būtent originalas su aušra prie Saulės vartų ir leidimai dar prieinami — tada grįžk prie klasikinio Inca Trail (patikimi operatoriai — Alpaca Expeditions ir Inka Altitude), ir nieko geriau nesugalvosi.

Geras dalykas tas, kad bet kuris iš šių kelių atveda į tą patį tikslą — Maču Pikču.

Dažni klausimai

Ar Salkantay žygiui reikia leidimo, kaip Inca Trail?

Ne tokio paties. Salkantay neturi to griežto kasdienio kvotų ribojimo, kuris klasikiniame Inca Trail leidžia tik 500 žmonių per dieną ir registruoja vietą pagal paso numerį. Salkantay vietų daugiau, rezervuoti galima vėliau, ir tikimybė, kad viskas išparduota, daug mažesnė. Vis tiek užsisakyk per patikimą agentūrą ir nelauk paskutinės dienos, ypač jei keliauji piko sezonu.

Ar galima pasiekti Maču Pikču be jokio žygio?

Taip, ir tai visiškai įprasta. Traukinys iš Kusko arba Ollantaytambo nuveža iki Aguas Calientes, o iš ten autobusas pakelia iki įėjimo. Jokio žygio nereikia. Vienintelis privalomas dalykas — iš anksto nusipirkti Maču Pikču įėjimo bilietą per oficialią svetainę machupicchu.gob.pe, nes vietos konkretiems laiko tarpams ribotos ir greitai išperkamos.

Salkantay ar Lares — kuris sunkesnis?

Salkantay sunkesnis. Jo aukščiausia perėja siekia apie 4600 metrų — aukščiau nei Inca Trail Dead Woman’s Pass (4215 m), o dienos ilgesnės. Lares paprastai trumpesnis ir laikomas lengvesniu, nors tikslus sunkumas priklauso nuo konkretaus operatoriaus varianto. Jei abejoji dėl fizinio pasiruošimo ar aukščio, Lares arba traukinys bus saugesnis pasirinkimas.

Kiek iš anksto reikia rezervuoti šias alternatyvas?

Salkantay ir Lares žygius galima rezervuoti vėliau nei klasikinį Inca Trail, bet piko sezonu (birželis–rugpjūtis) vis tiek verta tvarkytis bent mėnesį ar du prieš. Traukinio bilietus į Maču Pikču populiariu metu pirk likus 2–3 mėnesiams — geriausi rytiniai laikai išperkami pirmiausia. Maču Pikču įėjimo bilietą rekomenduojama nupirkti likus 2–4 mėnesiams.

Ar Salkantay ir Lares baigiasi pačiame Maču Pikču?

Ne pėsčiomis, kaip klasikinis Inca Trail. Abu maršrutai paskutinį ruožą iki Aguas Calientes įveikia traukiniu, o kitą rytą lankomas Maču Pikču. Tai reiškia, kad nepateksi pro Saulės vartus žygiuodamas — jei būtent toks aušros įėjimas yra tavo svajonė, vienintelis būdas jį patirti yra klasikinis Inca Trail takas.

Ar šios alternatyvos saugios dėl aukščio ligos?

Aukščio rizika yra visuose maršrutuose, nes perėjos kyla iki 4200–4600 metrų. Svarbiausia tinkamai aklimatizuotis — prieš žygį skirk bent porą dienų ramybei Kuske, gerk daug vandens, judėk lėtai ir informuok gidą apie bet kokius simptomus. Traukinio variantas saugiausias, nes pats Maču Pikču yra žemiau (2430 m) nei Kuskas.

Skrydžių į Peru ieškok čia. Jei kyla problemų su skrydžiais, galima gauti kompensacijas per AirHelp arba Compensair.

Kalnuose ryšys silpnas, bet Kuske ir miestuose internetas praverčia kas minutę. Paprasčiausias sprendimas — eSIM planas, kurį pasiruoši dar prieš išvykstant.

Visuomet rekomenduoju iš anksto užsisakyti pervežimą iš/į oro uostą. Gali tą padaryti čia.

Apgyvendinimo Kuske ir Aguas Calientes ieškok čia.

Keliauk be chaoso: Peru — klasikinis 20 dienų maršrutas be automobilio (+ Inca Trail)

Klasikinė 20 dienų Peru kelionė — išsamus PDF gidas

19,99 € Original price was: 19,99 €.13,99 €Current price is: 13,99 €.

Pirkti