Torre Santa Sabina yra mažas pajūrio miestelis Carovigno komunoje, Brindizio provincijoje, šiaurinėje Salento dalyje. Vasarą čia karštligiškas itališkų atostogų gyvenimas, su aperitivo iki vidurnakčio ir „Tre Vele” (Legambiente žaliųjų pliažų ženklas). Balandį čia gyvena gal trys šeimos, parduotuvėje yra du klientai, jūra šalta, ir tai yra pati geriausia šio miestelio versija, jei tave domina ramybė, ne movida.
Ši vieta tapo mūsų bazė trims dienoms ir dviem naktims. Iš čia leidomės į Alberobello, Polignano a Mare ir Ostuni, trys taškai, kurių nė vienas neturi praleisti, jei keliauja po Pulią pirmą kartą. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip viską suplanavome su mažu žmogeliu (1 metų amžiaus), ką pamatėme, kiek kainavo ir ką darytumėm kitaip.
Šis straipsnis yra dalis mūsų mėnesio Italijoje pasakojimo. Į Torre Santa Sabina atvažiavome iš Gravina in Puglia, o anksčiau viešėjome Salerne, Toskanos Chianti regione, Sperlongoje ir Venecijoje.
Kodėl būtent Torre Santa Sabina
Klausimas teisingas. Pulijos pakrantėje pasirinkimas nemažas. Polignano a Mare, Monopoli, Ostuni Marina, Otranto, Gallipoli, Lecce… Kodėl atsidūrėme šiame mažame miestelyje, kurio vardas net Google paieškoje pirmoje vietoje neatsiranda?
Trys priežastys:
- Strateginis taškas tarp Bario ir Brindizio. Iš čia 40 minučių iki Alberobello, pusvalandis iki Ostuni, pora valandų iki Bario ir Materos. Pulijos centras vieno automobilio nuvažiavimo metu.
- Mažesnis turistų srautas. Polignano a Mare, Monopoli ir Ostuni balandį dar tylūs, bet liepos viduryje jau košmaras. Torre Santa Sabina tylus visada, išskyrus tris vasaros savaites.
- Kainos. Naktis tame pačiame regione, bet už 50–100 EUR pigiau, nei pakrantės žvaigždžių miesteliuose.
Maršrutas, kurį pasidarėme, atrodė taip:
| Diena | Maršrutas | Atstumas / laikas |
|---|---|---|
| 1 | Gravina in Puglia → Alberobello → Torre Santa Sabina | apie 120 km, su sustojimu Alberobello visą popietę |
| 2 | Torre Santa Sabina → Polignano a Mare → Ostuni → atgal | apie 130 km diena |
| 3 | Torre Santa Sabina → Montesilvano | apie 700 km, 7 val. |
Diena 1: iš Gravinos pakeliui į Alberobello
Iš Gravinos išvažiavome po pusryčių. Tiesiog viskas susidėliojo logiškai: Alberobello yra pakeliui į pakrantę, taigi nusprendėme, kad iškart vykstam į trulli miestelį, o paskui įsikuriam Torre Santa Sabinoje.
Kelias Gravina → Alberobello: apie 90 km, 1 val. 30 min. Važiuoji per Altamurą, Putignano, gražūs Valle d’Itria laukai, ūkininkų akmens sienelės, vienišų alyvmedžių jūra. Tas pats balandis, kuris jūrą paliko pilkšvą, čia paryškino žalumą tiek, kad ūkininko kalvelės atrodo lyg vaikų piešiniai.
Alberobello: parkavimas ir orientacija
Atvažiavę į Alberobello, pirmas dalykas: kur palikti mašiną. Trulli rajonas yra ZTL (Uždrausta eismui zona), tad miesto centro nepasieksi. Geriausi pasirinkimai:
| Aikštelė | Kaina | Atstumas iki Rione Monti |
|---|---|---|
| Largo Martellotta gatvė | mokama, mėlynos linijos, apie 1 EUR/val. | tiesiai prie Rione Monti |
| Viale Indipendenza | dažnai nemokama (baltos linijos) | 5 min. pėsčiomis |
| Privačios aikštelės | apie 5–10 EUR diena | įvairūs, šalia centro |
Mes palikome mašiną prie Largo Martellotta. Apie 6 EUR už keturias valandas. Pravažiuojant rasite ir pigesnių variantų toliau nuo centro, bet su kūdikiu nešyklėje verta likti arčiau.
Du rajonai: Rione Monti ir Rione Aia Piccola
Alberobello su kūdikiu nėra sudėtingas. Trulli rajonai nedideli, akmens gatvelės, bet ne tokios stačios kaip Materos Sassi. Vežimėliu būtų galima eiti, bet nešyklėje vis tiek paprasčiau, ypač kai nori greitai nusilenkti, kad pamatytum, kaip atrodo trullo viduje pro duris.
Rione Monti – pietinis rajonas, didžiausias ir labiausiai turistinis. Apie tūkstantis kūginių stogų. Beveik kiekvienas pirmas trullo yra parduotuvė: rankų darbo dirbiniai, alyvuogių aliejus, limoncello, magnetėliai, taralli, tradiciniai linų gaminiai. Gatvelės pavadintos pagal Pirmojo pasaulinio karo Italijos kalnus (Via Monte Nero, Via Monte San Michele ir t.t.).
Rione Aia Piccola – kuklesnis, šiaurės rytinė miesto pusė. Apie 400 trulli, daugumoje iki šiol gyvena vietiniai. Ten draudžiamos komercinės veiklos, tad parduotuvių nerasi. Užtat tylesnis, autentiškesnis, mažiau turistinis.
Ką tikrai verta pamatyti
- Chiesa di Sant’Antonio. Vienintelė trullo formos bažnyčia pasaulyje. Pastatyta 1927 m., su klasikiniu kūginiu stogu, viduje akmens altorius. Įėjimas nemokamas.
- Trullo Sovrano. Vienintelis dviejų aukštų trullo. XVIII a. didikų rezidencija, dabar mažas muziejus su autentiškais baldais. Įėjimas apie 2 EUR. Tu pajusi, kaip mažas buvo gyvenimas šiose erdvėse: lova, židinys, vandens cisternos viskas viename kambaryje.
- Trullo Siamese. Du susilieję trulli, kūginiai stogai bendri. Vienoje iš seniausių miesto gatvių. Vidun negali įeiti, bet iš lauko įdomus.
- Casa Pezzolla (Museo del Territorio). 15 susijungusių trulli, paverstų teritorijos muziejumi. Geriausia vieta suprasti, kaip ir kodėl šie nameliai atsirado. Įėjimas apie 4 EUR.
- Belvedere Santa Lucia. Apžvalgos terasa virš Rione Monti. Iš čia gauni tą atvirukinę nuotrauką, kuri sklando po internetą. Geriausia eiti vakare arba ankstų rytą, kai šešėliai ilgi.
Pirmas įspūdis
Tiesa? Daug turistų. Net balandį. Pagrindinė Via Monte Pertica gatvė buvo lyg pareiga, kaip išleisti per duris vienu kartu Polonijos, Vokietijos ir Italijos autobusus. Bet nieko nepakeičia tai, kad pasukus į gretimą gatvelę staiga viskas atsipalaiduoja, ir tu lieki vienas su dviem trim kūginiais stogais ir balandžio oro kvapu.
Aš nesitikėjau, kad trulli Alberobello bus tiek daug. Skaitydama prieš kelionę, įsivaizdavau gal du tris kvartalus. Realiai tai šimtai pastatų, ištisi rajonai, du UNESCO objektų rinkiniai. Pirmą kartą supranti, kad tai ne dirbtinis turistinis sodelis, bet tikras miestelis.
Pietūs Alberobello
Kiek kainuoja?
- Orecchiette con sugo di pomodoro (ausytės pomidorų padaže) – 9 EUR
- Pasqualino sumuštinis (vietinis spec.: rosetta bandelė su tunu, kaparėliais, salami ir sūriu) – 6 EUR
- Du Peroni alaus – 6 EUR
- Vandens butelis – 2 EUR
Bendrai apie 30 EUR.
Patarimas dėl laiko
Jei klausi, kiek laiko reikia Alberobello: 3–5 valandos užtenka. Mes praleidome maždaug pusantros popietės valandos, prieš išvažiuojant į pakrantę.
Atvykimas į Torre Santa Sabina
Iš Alberobello į Torre Santa Sabina: apie 50 km, 40 min. Važiuoji per Locorotondo (siūlau pakeliui sustoti ir bent pažiūrėti, kaip atrodo „baltas apskritimo formos miestelis”), Cisternino, San Vito dei Normanni, ir galiausiai per SS379 pasiekti pakrantę.
Apgyvendinimas: apartamentus susiradome per Booking, apie 100 EUR už naktį. Vieta buvo apie 100–200 metrų nuo jūros.
Pirmojo vakaro programa buvo paprasta: pasivaikščioti pakrantės taku. Geriausia tylos investicija per visą kelionę.
Vakariniai pasivaikščiojimai
Antrasis dalykas, kuris paliko įspūdį, buvo passeggiata. Itališka vakaro pasivaikščiojimo tradicija. Net ne sezone vietiniai išeina iš namų apie 18 val., pereina pakrante, sustoja prie baro, užsisako spritz (apie 5 EUR), kalbasi.
Diena 2: Polignano a Mare ir Ostuni
Antrą dieną nusprendėme aplankyti du miestelius. Polignano a Mare ryte, Ostuni popietę. Atstumas tarp jų apie 50 km, abu pakeliui atgal į Torre Santa Sabiną.
Polignano a Mare: tas, kurio nuotrauką esi matęs šimtus kartų
Atvykome apie 10 val. Mašiną palikome už senamiesčio (Pulijoje yra šablonas: ZTL viskame, kas senamiestis, tad palieki mašiną pakraštyje ir eini pėsčiomis).
Polignano a Mare yra tas miestelis, kurio fotografuotas paplūdimys staiga ima atrodyti pažįstamas: balti namai, klaikūs uolų skardžiai, mėlyna jūra, akmens tiltas viršuje. Tai – Cala Porto, dažnai vadinamas Lama Monachile. Aikštės pavadinimas kilo nuo lama (sausa upelio vaga), kuri tekėjo per miestą iki jūros. Pliažas mažas, apvaliais akmenukais, ne smėliu. Vasarą perpildytas. Balandį žmonių irgi daug.
Mes nesimaudėme, nes vanduo 16°C. Bet mūsų programa buvo ši:
- Apžvalga nuo Ponte Borbonico tilto. Senasis akmens tiltas, iš kurio matosi pliažas iš viršaus. Tai – ta pati nuotrauka, kurią matei Pinterest lentose. Iki čia ateina ir didžiausi turistai, tad rytas yra geriausias laikas (mes atvažiavom apie 10:30 val. ir buvo gerai).
- Senamiestis. Baltos siauros gatvelės, balkonai su gėlėmis, ant sienų užrašytos poesie sui muri (eilėraščiai), išmesti vietinio poeto Guido il Flavio. Vasarą terasose šurmulys.
- Domenico Modugno statula. Trijų metrų bronzinė skulptūra ant pakrantės promenado, su išskėstomis rankomis į jūrą. Modugno, gimęs Polignane 1928 m., parašė ir dainavo Nel blu dipinto di blu (geriau žinomą kaip Volare).
- Pietra Piatta apžvalgos punktas. Tarp Modugno statulos ir uolų yra laiptai (Scalinata Volare), kurie veda žemyn į plokščios uolos terasą. Iš ten – geriausias vaizdas į senamiestį ir Lama Monachile. Mažiau turistų nei nuo tilto.
- Arco Marchesale. Pagrindiniai vartai į senamiestį. XVIII a. konstrukcija, iki 1780 m. su pakeliamuoju tiltu. Pro jį įžengi į senąjį miestelį.
Mes praleidome Polignane apie dvi valandas. To tikrai užtenka, jei nesileidi maudytis. Su kūdikiu logistika lengva: gatvelės yra iš akmens, bet plokščios. Nešyklė, žinoma, vis tiek geriau už vežimėlį.
Pietūs Polignane: Maža focaccia barese (su pomidoru, alyvuogėmis, raudonėliu) apie 3,50 EUR. Vandens butelis 1,50 EUR.
Žodis apie Grotta Palazzese: tai garsusis restoranas urvinėje natūralioje grotoje virš jūros. Jei keliauji be vaikų ir nori švęsti kokią datą – rezervuok mėnesį į priekį.
Ostuni: baltasis miestelis nuo aukštumos
Iš Polignano į Ostuni važiuoji apie 35 km (40 min.). Kelias dažniausiai per alyvmedžių laukus, su retkarčiais matomu jūros pakraščiu.
Ostuni vadinama La Città Bianca („baltasis miestelis”), nes visi senamiesčio namai išbalinti kalkėmis. Tradicija prasidėjo viduramžiais kaip apsauga nuo maro: kalkės dezinfekuoja. Tradicija liko, ir šiandien tu žiūri į baltą pastatų jūrą ant kalvos.
Ko negali praleisti:
- Panorama iš Largo Beato Giuseppe Tovini. Ostuni atrodo lyg krūva kreidos, plokščiame Pulijos lygumoje. Atvirukas, kuris nesibaigia.
- Piazza della Libertà. Pagrindinė aikštė. Colonna di Sant’Oronzo – aukšta XVIII a. kolona, dedikuota miesto globėjui. Aplink kavinės, restoranai, tas itališkas vakaras dar tik prasidedantis.
- Katedra (Concattedrale di Maria SS. Assunta). XV a., su rožės formos langu, kuriame 24 spinduliai. Įėjimas nemokamas. Vidus paprastas, bet vertikalė įspūdinga.
- Baltos gatvelės. Tiesiog leiskis pasiklysti. Kiekviena gatvelė siaurutė, balta, su ne mažiau nei trim katėmis ir gėlių vazonais ant durų. Vienas iš tų miestelių, kur fotoaparatas neišlaiko emocinio krūvio.
Pakelta vėliava: Torre Santa Sabinos pilis
Vienas iš dalykų, dėl kurio šis miestelis turi vardą, yra Torre di Santa Sabina – aštuoniakampė bokšto pilis prie pat jūros. Iš XV–XVI a. statyta kaip Carovigno feodalų valdymo bokštas. Naktimis kariai uždegdavo laužą ant viršaus, kad praneštų gretimam bokštui apie atplaukiančius turkų piratus.
Forma įdomi: keturkampė, su keturiomis kampuotomis ašmenimis, orientuotomis į pasaulio kryptis. Italai juos vadina „cappello da prete” (kunigo skrybėlė), nes panašu į senovinį kunigo galvos apdangalą. Tokių formos bokštų visoje pietų Italijoje yra tik trys.
Diena 3: ilga kelionė į Montesilvano
Trečiosios dienos rytas reiškė, kad reikia važiuoti į Montesilvano Abruco regione, pakrantėje. Kelias apie 700 km, su autostrada A14 („Adrijos pakrantės autostrada”). Mūsų skaičiavimu, su sustojimais turėjo užtrukti apie 7 valandas.
Maršrutas: Torre Santa Sabina → A14 prie Bario → tiesiai pakrante per Foggia, Vasto, Pescara → Montesilvano.
Mes važiavome vienu kartu, su dviem sustojimais (vienas tualetui, antras pietums). Toliai šiame ruože – ne juokas. A14 nuo Bario iki Pescaros mokami keliai apie 25–30 EUR. Degalams pilnam bakui – dar apie 70 EUR. Bendra vienos krypties važiavimo kaina mašinai – apie 100 EUR (keliai + degalai). Patarimas: pakelyje yra daug autogrill aikštelių su tualetais, vystymo stalai, espresso ir greitu maistu, bet kainos čia 30–50 proc. didesnės nei mieste. Nesistebėk.
Atvažiavę į Montesilvaną, jau visi buvome pavargę. Bet tai jau kitas straipsnis.
Praktinė informacija
| Kategorija | Detalė |
|---|---|
| Geriausias laikas važiuoti | Balandis–birželis arba rugsėjis–spalio pradžia |
| Liepos–rugpjūčio situacija | Turistų banga, kainos dvigubai didesnės, gali būti per karšta su mažu vaiku |
| ZTL Alberobello | Trulli rajonas uždarytas eismui, parkuok Largo Martellotta |
| ZTL Polignano a Mare | Senamiestis uždarytas, mokama gatvė už centro |
| ZTL Ostuni | Senamiestis uždarytas, mokama gatvė ar aikštelė kalno apačioje |
| Mokėjimas | Kortelės visur, bet pasiimk grynų mažiems muziejams |
| Lopšys (lettino) | Prašyk iš anksto rezervuodama |
| Vežimėlis vs. nešyklė | Nešyklė geriau visose trijose vietose |
| Vandens butelis | Pasiimk. Ypač vasarą |
Apgyvendinimo kainos orientacijai
- Torre Santa Sabina: 80–150 EUR ne sezonu, 150–300 EUR liepos–rugpjūčio mėn.
- Alberobello (trullo viduje!): nuo 120 EUR, vasarą iki 350 EUR
- Polignano a Mare: 100–250 EUR ne sezonu
- Ostuni: 90–200 EUR ne sezonu
Su kūdikiu
Trumpa atmintinė:
- Nešyklė visada geriau už vežimėlį
- Pulijos akmens gatvelės yra dažnos, plokščios, ne tokios klaikios kaip Materos Sassi
- Vakaro passeggiata prie jūros yra tobula pabaiga dienai
- Nesileisk valgyti Grotta Palazzese su 1 metų kūdikiu (per brangu, per akustiška)
- Vasaros vidudienis baltose gatvelėse yra labai karštas ir saulėtas, planuok pertraukas
Ar verta važiuoti? Mano nuomonė
Trumpas atsakymas: visai neblogai. Ilgesnis atsakymas:
Verta, jei tave domina Pulija centras, ne tik pakrantė. Verta, jei nori vienoje vietoje turėti bazę trims taškams (Alberobello, Polignano, Ostuni). Verta, jei nuvargai nuo paplūdimio tipo atostogų ir nori vietos, kur vakare vaikščioti tarp baltų namų yra pati programa.
Neverta, jei tikiesi vasarinių pajūrio atostogų su maudynėmis. Balandžio Adrija yra graži, bet ne maudykla. Vasarą čia karšta ir turistinga. Pavasaris arba ankstyvas ruduo – auksiniai metų laikai.
Antra: dviejų naktų užteko.
Trečia: mūsų klaida – per mažai laiko Ostuni. Jei darytume iš naujo, Polignane praleisčiau ne dvi valandas, o pusantros, ir tas papildomas pusvalandis būtų skirtas Ostuni.
Iš mūsų mėnesio Italijoje pasakojimo, kuris vedė nuo Salerno per Toskanos Chianti, Sperlongą, Gravina in Puglia ir Veneciją, Torre Santa Sabina liko viena iš tų neryškiausių, bet viena ramiausių vietų.
DUK: dažniausi klausimai
Kelionės be chaoso: Pietų Afrika – PDF gidas
Pietų Afrika 13 dienų: PDF gidas su maršrutu ir patarimais
