Jeju salos nardytojos: kur jas pamatyti

Jeju saloje yra daug ką pamatyti: gėles, augančias ugnikalnių krateriuose, juodąsias bazalto pakrantes, mandarinų sodus. Bet vienas vaizdas įsimena labiausiai — senos moterys su guminiais kostiumais, išlendančios iš jūros su tinkleliais, pilnais ežiukų ir abalonų. Jos vadinamos haenyeo. Toliau aprašau, kas jos yra ir kur jas pamatyti.

Kai kurios nuorodos šiame straipsnyje yra partnerių nuorodos. Jei per jas ką nors užsisakysi, gausiu nedidelį komisinį — tau kaina nepasikeis.

Skrydžių į šią salą ieškok čia.

Kas yra haenyeo?

Haenyeo (해녀) išvertus iš korėjiečių kalbos reiškia „jūros moteris”. Tai Jeju salos tradicinės nardytojos, kurios be jokių deguonies balionų neria į vandenyną ir iš dugno renka jūros gėrybes — abalonus, sraiges, aštuonkojus, jūros ežiukus ir jūros dumblius. Tai darbas, kurį šios moterys dirba visą gyvenimą.

Giliausi nėrimai siekia iki 20 metrų, nors dauguma nėrimų būna kur kas seklesni. Gylis priklauso nuo to, ko tą dieną ieškoma. Būna panėrusios nuo vienos iki trijų minučių, o darbo dieną praleidžia neriant po kelias valandas. Nenaudoja jokios profesonalios nardymo įrangos: guminis kostiumas, akiniai, svarelis prie juosmens ir paprasti rankiniai įrankiai. Pagrindinis jų pranašumas – plaučiai ir patirtis.

Išnirdamos iš vandens jos išleidžia charakteringą švilpiantį garsą — sumbisori (숨비소리). Tai staigi iškvėpimo ir įkvėpimo technika, padedanti greitai atstatyti deguonį ir pasiruošti kitam nėrimui. Daug žmonių susirenka būtent stebėti šių nardymų ir unikalios nardymo technikos.

Kvėpavimo sulaikymo ir nėrimo įgūdžius jos lavina nuo jaunystės, o gebėjimas ilgai išbūti po vandeniu ateina su praktikos metais. Vyresnės nardytojos dažnai neria giliau ir ilgiau nei jaunesnės, todėl patirtis laikoma svertinu dalyku šiame užsiėmime. Haenyeo skirsto save į grupes pagal patirtį: labiausiai patyrusios neria toliausiai ir giliausiai, o pradedančiosios laikosi arčiau kranto ir seklumos.

Šimtmečius besitęsianti tradicija

Jeju moterų nardymo tradicija siekia gilią senovę. Pradžioje nardė ir vyrai, ir moterys, bet ilgainiui ši veikla tapo beveik išimtinai moteriška. Priežastys buvo praktinės: manyta, kad moterų kūnas geriau susidoroja su ilgu buvimu šaltame vandenyje, o šeimoms buvo naudingiau, kad jūroje dirbtų moterys.

Dėl šios profesijos Jeju visuomenė susiklostė neįprastai — čia išliko stiprus moteriškas vaidmuo šeimos ekonomikoje. Moterys uždirbdavo pagrindines pajamas, o vyrai neretai likdavo namuose su vaikais arba dirbo kitus darbus. Haenyeo statusas bendruomenėje buvo aukštas: jos maitino šeimas, prisidėdavo prie mokesčių, priimdavo finansinius sprendimus. Šio savarankiškumo pėdsakų Jeju kultūroje jaučiama iki šiol.

Nardymas Jeju moterims ilgą laiką buvo ne pasirinkimas, o būdas išgyventi saloje, kur žemė akmenuota, o dirbamos žemės nedaug. Jūra tapo pagrindiniu maisto ir pajamų šaltiniu, o mokėjimas neriant ją „skaityti” — vertingiausiu įgūdžiu, kurį motina galėjo perduoti dukrai. Dažnai visa šeimos moterų linija, močiutė, motina ir dukra, priklausydavo tai pačiai nardytojų bendruomenei ir dalinosi tais pačiais pakrantės plotais.

UNESCO nematerialaus kultūros paveldo statusas

Haenyeo kultūra — tai ne tik nėrimo technika, tai žinios, perduodamos iš kartos į kartą: kaip suprasti bangas, kurie plotai kada užimti, kaip dalintis ištekliais taip, kad jūra neišsektų. UNESCO, 2016 metais, šią kultūrą įtraukė į Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Svarbi šios kultūros dalis — bulteok (불턱). Tai apvali akmeninė vėjo priedanga prie kranto, kur haenyeo renkasi prieš nėrimus ir po jų. Čia jos persirengia, šildosi prie laužo, aptaria, kur ir kaip neria, sprendžia bendruomenės klausimus. Tai buvo sprendimų priėmimo erdvė, kurioje kiekviena turėjo savo balsą. Niekas nevykdo įsakymų iš viršaus — viskas derinama diskusijose aplink ugnį, o patyrusios nardytojos perduoda žinias jaunesnėms.

FAO (Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija) haenyeo žvejybos sistemą pripažino Pasauliniu svarbiu žemės ūkio paveldu. Tai retas įvertinimas, paprastai skiriamas tradiciniam žemės ūkiui, tačiau čia pripažinta, kad šios moterys naudoja tvarias, ekologiškai subalansuotas žvejybos praktikas — jos pačios riboja, kiek ir kada ima, kad liktų ateičiai.

Kodėl haenyeo gali išnykti

Šiandien Jeju saloje aktyvių haenyeo yra likę maždaug 2 700–2 800. Beveik 90 proc. jų — 60 metų ar vyresnės. Šešiasdešimtmetės čia laikomos „jaunomis”. Dauguma nardytojų yra septyniasdešimties ir aštuoniasdešimties metų moterys, kurios vis dar kasdien lipa į vandenį.

Jaunų moterų, norinčių tęsti šią tradiciją, yra labai mažai. Darbas sunkus, pajamos nepastovios, o gyvenimo būdas šiuolaikinei kartai atrodo per atšiaurus. Palyginti su keliolika tūkstančių haenyeo, kurios dirbo prieš kelis dešimtmečius, dabartinis skaičius rodo, kaip greitai tradicija nyksta. Gali būti, kad po kelių dešimtmečių ji išliks tik muziejuose ir nuotraukose.

Jei planuoji kelionę į Pietų Korėją, Jeju sala, ta vieta, kurią privaloma aplankyti. Haenyeo geriausia pamatyti dabar, kol jos dar neria.

Kur Jeju saloje pamatyti haenyeo: trys geriausios vietos

1. Seongsan pakrantė — gyvos demonstracijos

Jei nori pamatyti dirbančias haenyeo geras pasirinkimas yra Seongsan miestelis, tiesiai prie Seongsan Ilchulbong (saulėtekio kraterio). Prie uolėtos įlankos haenyeo rengia trumpas demonstracijas: neria, iškelia gėrybes, dainuoja darbo dainas, o žiūrovai gali stebėti iš arti.

Demonstracijos paprastai vyksta dieną, bet laikas gali keistis priklausomai nuo sezono ir oro. Tvarkaraštį geriausia pasitikslinti atvykus vietoje, nes tai ne spektaklis pagal bilietų rezervacijas, o gyva kultūros tąsa, kurią gali sutrikdyti bangavimas ar prastas oras.

Šalia veikia jūros moterų valgykla, kur galima paragauti to, ką jos iškelia iš jūros — abalonų, jūros ežiukų, šviežio hoe (plonai supjaustytos žalios žuvies ar jūros gėrybių). Jei dar neragavai tikrai šviežių jūros gėrybių tiesiai iš jūros, čia tam gera proga išbandyti.

2. Jeju haenyeo muziejus — geriausias kultūros kontekstas

Muziejus įsikūręs rytų Jeju, Gujwa-eup rajone. Čia haenyeo istorija papasakota per šiuos eksponatus: kostiumus, įrankius, valtis, nuotraukas. Yra rekonstruotas haenyeo namas, paroda apie jų maisto kultūrą ir bendruomenės gyvenimą, garso ir vaizdo įrašai, kuriuose kalba pačios nardytojos.

Tai nuoširdus muziejus iš kurio išeini geriau suprasdamas, kokia yra haenyeo dienotvarkė nuo ankstyvo ryto iki vakaro, kiek šios moterys priklauso nuo jūros ir kodėl bulteok — ne tik pastatas, o socialinė sistema.

• Darbo laikas: paprastai 9:00–18:00, paskutinis įleidimas apie 17:30.
• Uždarytas kai kuriomis savaitės dienomis ir per dalį valstybinių švenčių. Būtina pasitikslinti prieš važiuojant.
• Bilieto kaina simbolinė — maždaug 1 100 wonų suaugusiam (apie 1 eurą), jaunimui pigiau.
• Prie muziejaus yra nemokama automobilių stovėjimo aikštelė.

Muziejaus aplinka tyli ir atokesnė nuo pagrindinių turistinių maršrutų, netoliese yra Hado kaimelis, kur kai kuriais rytais galima pamatyti moteris, einančias link jūros.

3. Yongduam (Drakono galvos) uola — nemokama ir su jūros gėrybių restoranais

Yongduam — tai apie dešimties metrų aukščio bazalto uola šiauriniame Jeju miesto pakraštyje, kurią bangos ir vėjas išgraužė į drakono galvos formą. Įėjimas nemokamas, vieta atvira visą parą.

Tai ne specializuota haenyeo stebėjimo vieta, bet aplinkiniuose vandenyse jos kartais neria, o šalia uolos išsirikiavę jūros gėrybių restoranai, kurių dalis parduoda būtent tai, kas sužvejota jūroje. Jei nori vienu ypu pamatyti gražią pakrantę, suvalgyti tikrą Jeju hoe ir galbūt pamatyti nardytoją, tai gali padaryti Yongduam.

Vakaras čia ypač malonus: saulėlydis virš jūros, ramus vėjas ir moterys, grįžtančios namo su pilnais tinkleliais. Jei Jeju keliauji be automobilio, Yongduam pasiekiamas viešuoju transportu iš Jeju miesto centro.

Kaip elgtis pagarbiai?

Haenyeo nėra turistų atrakcija, tai moterų darbas. Net jei vyksta oficiali demonstracija, kasdien jos neria dėl pragyvenimo. Keli paprasti principai, kuriais reiktų vadovautis gerbiant šią kultūrą:

• Stebėk per atstumą. Nesigrūsk prie pat kranto ar prie vietos, kur jos lipa į vandenį.
• Fotografuok atsargiai — palauk tinkamos akimirkos ir nesimaišyk moteriai po ranka darbo metu.
• Neužstok jų kelio — nėrimo laipteliai, platformos ir bulteok erdvės yra darbo vietos.
• Jei moteris šypsosi ir leidžia fotografuoti — puiku. Jei nusisuka ar aiškiai nenori dėmesio — gerbk tai.

Kada geriausia atvykti?

Haenyeo neria didžiąją metų dalį, daugiausia šiltuoju sezonu. Žiemą aktyvumas sumažėja, nes vanduo per šaltas net ir šioms moterims. Šiltuoju metu stebėjimo galimybės didžiausios, bet tuo pat metu būna daugiausia turistų.

Jei nori ramesnės aplinkos rinkis rytą. Haenyeo paprastai pradeda anksti, dar prieš turistų minias. Seongsan demonstracijos daugiausia vyksta dieną, bet muziejaus ir Hado kaimelio apylinkės ryte būna daug tylesnės.

Oras Jeju saloje keičiasi greitai, todėl nėrimai gali būti atšaukti. Jei visą dienos programą planuoji aplink haenyeo stebėjimą, turėk atsarginį planą.

Praktiškai patogiausia visas tris vietas sujungti į vieną maršrutą: rytą pradėti nuo Seongsan pakrantės rytiniame salos gale, per pietus užsukti į haenyeo muziejų, o vakarą baigti prie Yongduam uolos Jeju mieste. Taip per vieną dieną pamatai ir gyvas demonstracijas, ir kultūros kontekstą, ir pakrantę su restoranais, o tarp jų dar lieka laiko sustoti prie mandarinų sodų ar bazalto uolienų. Jei keliauji viešuoju transportu, atstumus tarp šių taškų verta pasitikrinti iš anksto — rytinė salos dalis nuo Jeju miesto pakankamai nutolusi.

Haenyeo maistas: ko paragauti

Didžioji dalis to, ką haenyeo iškelia iš jūros, keliauja tiesiai ant Jeju restoranų stalų. Jei dar neragavai vietinių jūros gėrybių, tai gera proga ištaisyti tą spragą.

• Abalonė (전복, jeonbok) — Jeju delikatesas. Patiekiama troškinta, kaip ryžių košė arba žalia su citrininiu padažu.
• Jūros ežiukas (성게, seonggae) — švelnaus, sodraus skonio, geltonos spalvos. Puikiai tinka ant ryžių arba sriuboje.
• Hoe (회) — plonai supjaustyta žalia žuvis ar jūros gėrybės. Valgoma su gochujang padažu, sriuba.
• Aštuonkojis (문어, muneo) — troškintas arba visai šviežias, ypač tada, kai ką tik iškeltas iš vandens.

Prie Yongduam uolos ir Seongsan miestelio restoranai siūlo šias gėrybes tiesiai iš nardytojų. Kainos svyruoja, bet hoe rinkinys dviem dažnai kainuoja maždaug nuo 30 000 iki 60 000 wonų (apie 20–40 eurų) — plačiau apie kelionės į Korėją biudžetą.

Jeju salai reikia keletos dienų, tad geriausius apgyvendinimo pasiūlymus rasi čia.

Dažni klausimai

Ar galima stebėti haenyeo nemokamai?

Taip. Haenyeo stebėjimas prie Seongsan pakrantės ir Yongduam uolos yra nemokamas. Jeju haenyeo muziejus ima simbolinį mokestį — maždaug 1 100 wonų (apie 1 eurą) suaugusiam.

Kiek giliai neria haenyeo?

Giliausi nėrimai siekia iki 20 metrų, tačiau dauguma nėrimų būna kur kas seklesni. Kvapą jos laiko maždaug nuo vienos iki trijų minučių per nėrimą, be jokios deguonies įrangos.

Kada vyksta haenyeo demonstracijos Seongsane?

Demonstracijos paprastai rengiamos dieną, bet tikslus laikas gali keistis priklausomai nuo sezono. Prastam orui ar dideliam bangavimui pasitaikius, demonstracija gali būti atšaukta. Geriausia pasitikslinti vietoje.

Ar haenyeo tradicija išliks?

Aktyvių haenyeo šiandien yra maždaug 2 700–2 800, dauguma jų — 70 ir 80 metų amžiaus. Jaunų moterų, perimančių šią tradiciją, labai mažai. UNESCO statusas ir valstybės parama padeda, bet natūralios kartų kaitos trūksta. Tradicija gali neišlikti tokia, kokia yra dabar.

Ar galima fotografuoti haenyeo?

Per oficialias demonstracijas — taip. Kasdienio darbo metu elkis pagarbiai: stebėk per atstumą, neskubėk su kamera, nekišk objektyvo į veidą. Jei moteris aiškiai nenori dėmesio, gerbk tai.

Kas yra bulteok ir kodėl jis svarbus?

Bulteok (불턱) — apvali akmeninė vėjo priedanga prie kranto, kur haenyeo renkasi prieš nėrimus ir po jų. Čia jos persirengia, šildosi, aptaria nėrimo vietas ir sprendžia bendruomenės klausimus. Tai ne tik pastatas — tai socialinė erdvė, kurioje patyrusios nardytojos perduoda žinias jaunesnėms ir priimami kolektyviniai sprendimai.

Keliauk be chaoso: Pietų Korėja — 14 dienų maršrutas be automobilio (+ nacionaliniai parkai)

14 dienų kelionė po Pietų Korėją — išsamus PDF gidas be automobilio. Seulas, Seoraksan, Jeonju, Jeju ir Hallasan. Dienų planai, biudžetai, viešbučiai.

19,99 € Original price was: 19,99 €.13,99 €Current price is: 13,99 €.

Pirkti